„Mes čia saugome ne tik savo nacionalines sienas, mes čia saugome ES sieną ir ne tik, kad ji nebūtų nepraskrendama ar nepraeinama, bet kad jos apsauga leistų atgrasyti Rusiją“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jeigu tai yra bendras reikalas, mes visi bendrai ir tai turime įgyvendinti“, – teigė jis.

Taip K. Budrys kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže.

Ministro teigimu, tarp valstybių narių girdima skeptiškumo, tačiau ES iniciatyvos – naudingos visiems ir tą, anot jo, reikia įrodyti.

„Ne visi šiuo metu tam pritaria, tačiau kur aš matau vis tiek skepsį kaip racionalų, mes racionaliais argumentais jį įveiksime“, – sakė K. Budrys.

„Turime įrodyti, kad tai yra visiems naudinga. Nebus ant sienos atgrasymo, mes turėsime rimtų eskalacijų ir tada visi būsime įtraukti. Reikia to išvengti ir tai kainuos“, – tikino jis.

BNS skelbė, kad ES siekia iki 2027 metų pabaigos turėti naują visiškai veikiančią gynybos nuo dronų sistemą.

Briuselis nori, kad projektas, dabar vadinamas „Europos dronų gynybos iniciatyva“, iš dalies pradėtų veikti iki 2026-ųjų pabaigos, o visiškai pradėtų funkcionuoti iki 2027-ųjų pabaigos.

Be pasiūlymo dėl dronų, dar yra platesnė programa „Rytų flango sargyba“ (Eastern Flank Watch), skirta stiprinti oro gynybą palei Rusijai artimiausias ES sienas.

Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pradinį „dronų sienos“ pasiūlymą iš dalies skeptiškai vertino tokios šalys kaip Vokietija. Šios valstybės nuogąstauja, kad ES galbūt mina ant kojų NATO.

Vokietija ir Prancūzija nelabai nori, kad EK imtųsi pernelyg svarbaus vaidmens kalbant apie karinį planavimą, kuris yra šalių narių vyriausybių veiklos srityje.

Bloko pietuose esančios šalys taip pat siekia, kad dronų iniciatyva būtų skirta ne vien rytinėms ES narėms.

K. Budrys teigė neįžvelgiantis keblumų dėl ES ir NATO iniciatyvių koordinavimo, anot jo, turėtų būti ieškomą ne skirčių, o sinergijos.

„Priemonės, kurias reikia taikyti, yra tos, kurių NATO ir pati dar neturi, kurias mes turime išplėtoti, suintegruoti visas sistemas (...). Tai čia yra, be jokios abejonės, visų pirma, atsakomybė pafrontės valstybių, visų nuo pat šiaurės iki pietų. Tačiau, kas susiję su įgyvendinimu ir su finansavimu tokių projektų didelių, tai yra visos ES atsakomybė“, – kalbėjo ministras.

Tai, kas yra vykdoma Europos bendruomenės lygmenyje, anot Latvijos užsienio reikalų ministrės B. Bražės, atlieka labai svarbų vaidmenį pasirengimo procese.

„Turi būti dedamos bendros pastangos apsaugoti ES ir NATO oro erdvę. Turime koordinuoti veiksmus ir tai ne tik finansavimas bet ir technologijų dalijimasis“, – sakė politikė.

„Jei NATO esmė – standartai ir kasdienis glaudus karinis darbas, (...) tuomet, turint tinkamas technologijas, tinkamus reglamentus, sąveikumą, žinias ir taip toliau, visa tai, kas reikalinga, gali ateiti iš ES, ir būtent čia svarbu bendradarbiauti“, – teigė ji.

K. Budrys taip pat teigė norintis matyti didesnį EK įsitraukimą bei kad tam būtų nusimatytos finansinės perspektyvos.

„Tai nebus kelių milijonų klausimas, ir kelių mėnesių trukmės projektas. Mums tai užtruks metų metus, kad mes visą laiką būtume tokiam lygmenyje, kad jokios naujos technologijos iš Rusijos pusės neleistų mūsų oro erdvės pažeisti ir į tai reikės investuoti“, – teigė K. Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu Lietuva jau dirba ties šiuo klausimu pokalbiuose su EK bei eurokomisaru Andriumi Kubiliumi, taip pat ties tuo bus dirbama ir šaliai pirmininkaujant ES Tarybai 2027 metais.

Ministras pabrėžė, kad siekiant sustiprinti ES rytinio flango oro gynybą privalu bendradarbiauti su geriausias technologijas šioje srityje turinčiais partneriais. Anot juo, šiuo metu tai yra Ukraina, tam pritarė ir Latvijos ministrė.

„Mes norime turėti kuo daugiau Ukrainos ir patirties, ir ginkluotės pas save“, – sakė K. Budrys.

Pasak ministro turi būti pasiektas panašus rezultatas kaip vykdant operaciją „Baltijos sargybinis“ („Baltic Sentry“), kuria, reaguojant į kritinės povandeninės infrastruktūros pažeidimus, buvo žymiai padidintas Aljanso karinis buvimas Baltijos jūroje.

„Dronai turi nebeskraidyti virš mūsų erdvės ir turi būti arba numušti, arba Rusija gauti rimtą atsaką, imtųsi priemonių, kad tai neįvyktų. Ir ne tik Rusija, taip pat ir Baltarusija, per kurią mus pasiekė šie dronai“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, daugiau dėmesio dronams skiriama tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos įrenginius abi pusės naudoja įvairioms užduotims nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Tuo metu kovos su dronais priemonėmis labiau susirūpinta po to, kai Rusijos orlaiviai pastaraisiais mėnesiai įsibrovė į NATO narių Lenkijos, Estijos bei Rumunijos oro erdves.