„Ukrainos narystė ES yra tiek pat svarbi pačiai Europai, kiek Ukrainai. Tai bus stipriausia ES suteikta saugumo garantija Ukrainai ir didelis geopolitinis laimėjimas Europai. Ukrainos narystė iki 2030 metų turėtų būti mūsų bendru siekiu“, – ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime sakė Varšuvoje viešintis K. Budrys.

„Ukraina, nepaisant žiaurios Rusijos agresijos, daro savo namų darbus – įgyvendina Europos Komisijos rekomendacijas ir reformas. Mes ES viduje irgi privalome padaryti savo namų darbus ir sutelkti visą reikiamą politinę valią“, – teigė ministras.

Pasak K. Budrio, Lietuvai yra nepriimtina, jog vis dar dirbtinai stabdomas paties pirmojo Bendrijos derybų skyriaus su Ukraina atidarymas.

Ukrainos eurointegracijos procesas, anot ministro, turi judėti sparčiau, ir bent trys derybų skyriai turi būti atverti iki birželio pabaigos.

Taip jis kalbėjo Bendrijai svarstant galimybę tęsti Moldovos stojimo į bloką procesą, o Ukrainą palikti nuošalyje, nes Vengrija ir toliau blokuoja pastarosios valstybės integraciją.

Kaip skelbia ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas susitikime pabrėžė, kad būtina užtikrinti vienodą ir objektyvų rezultatais pagrįsto principo taikymą visoms ES kandidatėms.

Pasak ministro, dvišaliai klausimai neturi trikdyti ES plėtros darbotvarkės, o atskiroms ES šalims turėtų būti apribotos galimybės nepagrįstai manipuliuoti plėtros procesu.

Kaip rašė BNS, plėtros komisarė M. Kos balandį interviu RFE/RL sakė negalinti atmesti galimybės, jog Kišiniovas ir Kyjivas eis skirtingu keliu jau birželį, kai Briuselyje bus priimta daugybė sprendimų dėl ES plėtros.

Moldova ir Ukraina, kurią daugiau nei trejus metus drasko Rusijos sukeltas karas, iki šiol kartu dalyvavo stojimo į ES procese.

Abi šalys pateikė paraišką dėl narystės netrukus po rusų invazijos į Ukrainą 2022-aisiais. Praėjusiais metais visos 27 ES valstybės narės abiem šalims uždegė žalią šviesą pradėti stojimo derybas.

Tačiau derybos su Kyjivu įstrigo, nes Budapeštas blokuoja jas, reikalaudamas užtikrinti vengriškai kalbančios mažumos Ukrainoje teises.

Interviu metu M. Kos sakė, kad būtų laikoma „nesėkme, jei vadovaujant dabartinei Europos Komisijai (EK) į ES nebūtų priimtas nė vienas naujokas“.