„(Europos – BNS) priklausomybė nuo to leido Kremliui finansuoti karus, šantažuoti tautas ir mažinti Europos saugumą. Net svarstymai grįžti prie rusiškų dujų importo būtų istorinė klaida“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, „Europa sunkiuoju būdu išmoko, kad rusiškos dujos yra daugiau nei žaliava, tai – geopolitinis ginklas“.
„Balsai, teigiantys, kad atnaujintas Rusijos dujų importas į Europą gali būti svertas Ukrainos taikos derybose, yra labai klaidingi. Tai pavojingai klaidinanti idėja“, – rašė K. Budrys.
„Rusija turi būti nugalėta, o ne apdovanota naujais pajamų srautais. Ukrainai turi būti suteikta galia nugalėti“, – teigė jis.
K. Budrio teigimu, dešimtmečiais Maskva energetinį eksportą naudojo kaip svertą politiškai spausti Europos valstybes.
„Tai buvo aiškūs pavojaus signalai, su kuo turime reikalą“, – dėstė ministras.
Pasak jo, po 2022 metais Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje, Europa ėmėsi „ryžtingų veiksmų“ – diversifikavo energetinių išteklių tiekimą, investavo į atsinaujinančią energetiką, taip sumažindama priklausomybę nuo Kremliaus.
„Europa turi likti teisingoje kryptyje – neįsileisti rusiškų dujų, griežtinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, remti Ukrainą ir investuoti į ilgalaikį energetinį saugumą. Visa kita būtų žingsnis atgal“, – teigė K. Budrys.
Apie Briuselyje svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ketvirtadienį paskelbė leidinys „Financial Times“. Pasak jo, tokios idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.
Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį. Tačiau kai kurios rytinės ES narės, nepaisant Bendrijos pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, dėl geografinių ir politinių priežasčių ir toliau liko nuo jų priklausomos.
Nuo tada, kai 2022-ųjų rudens pradžioje dėl virtinės povandeninių sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo pumpuojamos į Šiaurės Vokietiją, Rusija dujas į Europą tiekė tranzitu per Ukrainą, taip pat dujotiekiu „TurkStream“, nutiestu Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“.
Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį. Tačiau dėl šio žingsnio nutrūko rusiškų dujų tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.
2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų, tuo tarpu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.
Vis dėlto, nors rusiškų dujų importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, kurios transportuojamos jūra.
