„JAV ne kartą ragino Europą didinti savo karinę paramą Ukrainai, taip pat ir šių pastangų pradėti taikos derybas kontekste“, – žurnalistams antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Dabar yra pats metas Europai tą ir padaryti“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, šią savaitę į susitikimą rinksis Europos lyderiai, kurie ir spręs šį klausimą.
„Tai yra vieta, kai reikia dėti pinigus ant stalo, sprendimus ant stalo ir Europa gali pakeisti JAV paramoje Ukrainai, – kalbėjo ministras. – Ar įvyko didelis pasikeitimas? Taip, paspartinti yra įvykiai, bet pats poreikis Europai daryti daugiau ir dėti sprendimus ant stalo, jis nepasikeitė. Tik reikia elgtis ir suktis greičiau.“
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, ES taip pat turi tęsti derybas su JAV, kad Vašingtonas atnaujintų paramą Kyjivui.
„Jeigu yra noras atitraukti tam tikrą ginkluotę, amuniciją ar įgalintojus, (turime derėtis – BNS) kaip tai galėtumėme padaryti planingai, o ne griežtai nutraukdami, nesusilpnindami Ukrainos gebėjimo gintis“, – sakė K. Budrys.
Vengrija nėra neišsprendžiama kliūtis
Aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimus speciali Europos Vadovų Taryba į Briuselį renkasi ketvirtadienį.
Vis dėlto leidinys „Politico“ skelbia, kad Vengrija ketina stabdyti papildomų 20 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai. Pasak K. Budrio, tokie Budapešto žingsniai nebūtų netikėti.
„Mes žinome tuos trukdžius, išankstinį laišką Vengrijos premjero (Viktoro – BNS) Orbano, kad jis nepritars sprendimams. Taip, tai yra didelė kliūtis, bet tai nėra neišsprendžiama kliūtis, nes jei tai būtų neišsprendžiama kliūtis, mes ES galime pradėti išsivaikščioti po truputį, nes reiškia, kad mūsų organizacija kritiniu kriziniu metu nesugeba priimti sprendimų“, – teigė ministras.
Dabar yra pats metas Europai tą ir padaryti.
K. Budrio teigimu, papildoma parama Ukrainai gali būti skirta ne bendru ES sprendimu, o atskirais nacionalinių valstybių paramos paketais.
„Kai dėl paramos Ukrainai mes galime tą taikyti, nebūtinai ES 27 priimti, galime ES 25, nes šalia Vengrijos yra dar viena abejojanti valstybė. Gali 25 šalys sumesti tuos pinigus ir tą paketą perduoti Ukrainai“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.
„Mes žinome, kiek pinigų reikia – bent 20 mlrd. eurų, dar tai, ką davė amerikiečiai, mums reikia 33–40 mlrd. eurų, priklausomai nuo Ukrainos išlaidų. Tai yra suma, kuri įgyvendinama, mes išdaliname ją valstybėms pagal nacionalines pajamas, mes turime koeficientą, dauginame ir žiūrime, ką Lietuva turi padaryti“, – pridūrė jis.
Anot ministro, Lietuva padarys „dvigubai daugiau, nei iš mūsų reikalauja, jei paramą dalintume pagal nacionalinį koeficientą“.
Pasak K. Budrio, taip pat galima diskutuoti apie galimybę keisti Bendrijos sprendimų priėmimo procesą.
„Turiu omenyje, kad ES gali atskirą klausimų grupę priskirti kvalifikuotai balsų daugumai arba gali apibrėžti sritį, kur bendradarbiauja giliau atskiros valstybės“, – kalbėjo ministras.
„Tokie yra keliai, manau, kad juos reikia išnaudoti pačiu artimiausiu metu, nes liksime ne tiktai be paramos Ukrainai teikimo, bet liksime kaip Europa smarkiai susilpnėjusi, nes dabar visų akys yra į ES narių lyderius, klausiant, ką darome“, – teigė jis.
Europa šiemet Ukrainai jau yra numačiusi ir patvirtinusi 60 mlrd. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketą.
„Agresoriaus maitinimas tik didina apetitą“
K. Budrio teigimu, Vakarai turi toliau auginti spaudimą Rusijai griežtindami sankcijas, kad didėtų Maskvos noras sėsti prie derybų stalo dėl paliaubų ir taikos, nors žiniasklaidoje ir pasirodė pranešimų, kad Jungtinės Valstijos, lygiagrečiai su paramos Kyjivui stabdymu, ketina laisvinti sankcijas Rusijai.
„Agresoriaus maitinimas įvairiomis nuolaidomis tik didina apetitą ir dar tik didins norą naudoti tai, kas suveikė – pradėjau karą prieš kitą valstybę, rezultate turiu užgrobęs teritorijų, man nuėmė sankcijas, kodėl to nekartoti, tai yra sėkmės receptas. Mums viso to, žinoma, reikia išvengti“, – sakė ministras.
„Ne tik JAV turi įvedusios sankcijas, taip pat kitos G7 narės, Jungtinė Karalystė, Kanada, taip pat ir ES. Tiek, kiek yra ES sankcijų klausimas, Lietuva laikosi griežtos pozicijos, to laikysis ir ateityje“, – teigė jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Vilnius supranta, kad gali kilti iššūkių pratęsiant sankcijas.
„Tačiau priimant tuos sprendimus, turėsime žiūrėti į mano įvardintus receptus, tai yra nacionaliniai sprendimai ar kiti sprendimai, gilinant bendradarbiavimą tarp valstybių narių, kurios nori daryti poveikį“, – kalbėjo K. Budrys.
Apie Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą stabdyti paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai pranešta pirmadienio naktį.
Taip JAV administracija didina spaudimą Kyjivui sėsti prie taikos derybų stalo su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus kelioms dienoms po neeilinio D. Trumpo, J. D. Vance'o ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose.
