Taip jis kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.
„Galime konstatuoti, kad Europa jau atidarinėja vairuotojo dureles ir ruošiasi sėstis į vairuotojo poziciją, imasi ir atsakomybės, ne tik vienijasi, (…) tai irgi yra gera žinia“, – specialioje LRT radijo laidoje pirmadienį teigė užsienio reikalų ministras.
Anot jo, Europos lyderiai supranta, kad Rusiją atgrasyti Ukrainoje galima tik konvencinėmis pajėgomis.
„Tai reiškia, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išlaikymas ir stiprinimas ir po taikos. Ir tai reikš didelius taip pat ir finansinius įsipareigojimus“, – sakė K. Budrys.
Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) planą jis vadino „judėjimu į priekį“.
„Galime tikrai konstatuoti, kad Europa vienijasi, mes jau turime formatus, kurie įtraukia ne tik Europos Sąjungos valstybes, bet įtraukia Britaniją, kuri ten nepriklauso, Turkiją, kuri yra labai svarbi regioninė galia, ir tai yra geras postūmis“, – pažymėjo K. Budrys.
„Tai reiškia, parengti Europos matymą dėl plano, kaip judėti reikėtų į priekį. Ką JAV naujoji administracija sakė dar ir anksčiau, mūsų kelias yra toks, o jūs savo kaip pasiūlymo europinio ir neturite“, – kalbėjo ministras.
„Jokių reikalavimų demilitarizuoti Ukrainą“
K. Budrio teigimu, Europos rengiamame plane negali būti jokių abejonių dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo.
„Taip pat pagal dabartines kalbas matome, kad jame tikrai neliks jokių Rusijos reikalavimų demilitarizuoti Ukrainą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pažymėjęs, kad JK premjeras su kitais Europos lyderiais ėmėsi atsakomybės tokį planą parengti, K. Budrys pabrėžė, jog šiame procese kertinis momentas yra „JAV laikymas derybose“, kuris neatmestas.
Pažadas, kad dirbs Europa, Ukraina ir JAV drauge ties tuo, man atrodo, yra gera žinia, na, čia lyginant ta gera žinia su visa emocija ir situacija, kurią matėme penktadienį ir šeštadienį.
„Pažadas, kad dirbs Europa, Ukraina ir JAV drauge ties tuo, man atrodo, yra gera žinia, na, čia lyginant ta gera žinia su visa emocija ir situacija, kurią matėme penktadienį ir šeštadienį“, – sakė K. Budrys.
Klausiamas, ar pavyks JAV įtikinti Ukrainai suteikti saugumo garantijas, jis tvirtino, kad viskas priklauso nuo diplomatinio įsitraukimo, kokį praeitą savaitę lankydamiesi Vašingtone demonstravo Prancūzijos prezidentas ir JK premjeras.
„Mes matysime tų vizitų ir daugiau, taip ir vyksta tas darbas, bandoma įtikinti, argumentuoti, kodėl mes turėtumėm imtis vieno ar kito veiksmo“, – sakė K Budrys.
Po kivirčo Baltuosiuose rūmuose – JK derybos su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais
JK premjeras sekmadienį Londone surengė aukščiausiojo lygio derybas dėl Ukrainos su Europos vadovais ir ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Po susitikimo su dešimčia lyderių jis pareiškė su Europos vadovais susitaręs parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas Jungtinėms Valstijoms, siekiant atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo bet kokio naujo konflikto Ukrainoje.
K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė esantys pasirengę dislokuoti britų ir prancūzų karius kaip taikdarius Ukrainoje, jei bus pasirašytas taikos susitarimas.
Taip pat skelbta, kad K. Starmeris ir E. Macronas yra pasiryžę vadovauti pastangoms suburti šalių grupę, kurios įvairiais būdais prisidėtų prie taikos siekio – vadinamą „norinčiųjų koalicija“. Jis nedetalizavo, kokios šalys prie jos galėtų prisidėti.
Penktadienį atvykęs į Baltuosius rūmus V. Zelenskis pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), kurie apkaltino Ukrainos prezidentą nedėkingumu JAV.
Šis ginčas Baltuosiuose rūmuose vyko priešais žiniasklaidos kameras ir sukėlė rimtų nuogąstavimų, kad D. Trumpas gali priversti Kyjivą sudaryti taikos susitarimą, kuris būtų palankus Rusijos prezidentui V. Putinui.
