Brazilijos lėktuvų gamintoja „Embraer“ sukūrė klipą Lietuvai: sako – verčiamas naujas puslapis, jungiasi nauja šalis.

Parodė, kaip atrodytų nauji Lietuvos transportiniai lėktuvai, skrendantys virš Vilniaus.

Birželį pranešta, kad Lietuva pirks tris „Embraer“ lėktuvus už 800 milijonų eurų.

Dabar dėl šio pirkimo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar tai yra dabar pats svarbiausias mūsų gynybinis atgrasomasis prioritetas? Atsakymas, mano nuomone, yra vienareikšmiškai ne“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Giedrimas Jeglinskas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Kariuomenė nurodė, jog neteikė patarimo pirkti lėktuvus su reaktyviniais varikliais. Neteikė patarimo ir būtent „Embraer“.

Keli šaltiniai LNK žinioms patvirtino, kad už braziliškus „Embraer“ pasisakė prezidentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda į vizitus užsienyje, ir su pirmąja ponia, dabar skraido kariuomenės orlaiviu „Spartan“.

LNK žinios danguje kalbino „Spartan“ pilotus. Net sėdint šalia susikalbėti galima tik per ausines. Propeleriniai lėktuvai – lėtoki.

„Embraer“ lėktuvai – su reaktyviniais varikliais. Jie daug greitesni ir tylesni.

„Jeigu mes 800 mln. galime išleisti tiesiog pagal kažkieno poreikį, kad tai būtų greičiau ir tyliau, tai man atrodo, taip valstybė nevaldoma“, – pabrėžė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, jog kariuomenė nurodė, kad dabartinių „Spartan“ nebeapsimoka modernizuoti. Po kelių metų jie nebegalės skraidyti Europos Sąjungoje.

Bet D. Šakalienė neatsakė, kodėl pasirinkti būtent braziliški „Embraer“? Kodėl pasirinkimas susiaurintas, nurodžius lėktuvus tik su reaktyviniais varikliais?

„Reikalavimai, kuriuos gavo amerikiečių ir europiečių kompanijos, buvo pakankamai aiškiai pagal parametrus, kurie atitinka braziliškus lėktuvus“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

L. Kasčiūnui ir G. Jeglinskui kyla klausimų, ar ministerija nesudarė išskirtinių sąlygų Brazilijos lėktuvams.

„Žinome, kad Singapūre ministrė susitiko su „Embraer“ vadovybe“, – akcentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Diskusijas kelia ir kiti gynybos pirkimai.

Šią savaitę pranešė atsistatydinanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. Ji buvo atsakinga už šimtamilijoninius projektus: naujų poligonų, karinių miestelių statybas.

G. Jeglinskui keista, kad O. Mašalė pasitraukė nesulaukus, kas perims svarbius projektus.

„Jeigu yra taip paleidžiama, kažkas, reiškia, yra. Norėsime išgirsti, ar buvo kokių nors inkriminacijų, ar šiaip nepasitikėjimas“, – pranešė G. Jeglinskas.

Trečiadienį ministrė D. Šakalienė neatsakė, dėl ko traukiasi viceministrė.

„Buvo labai intensyvus laikotarpis ir nuoširdžiai linkime jai sėkmės“, – linkėjo D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė / R. Riabovo / BNS nuotr.

LNK žiniomis, klausimų kelia kai kurios į poligonų statybas kviečiamos įmonės bei ministerijos vykdomi informacinių sistemų diegimo konkursai.

Būsimoji premjerė Inga Ruginienė negali atsakyti, ar tarnybos neturi duomenų, kad gynybos projektai būtų vykdomi nepakankamai skaidriai, nes kol kas negauna įslaptintų pažymų.

„Dabar esu patvirtinta premjere ir matyt jau ta jautri informacija ateis iki manęs iš kitų sričių“, – sakė I. Ruginienė.

I. Ruginienė sako, reikėtų papildomų auditų Krašto apsaugos ministerijoje.

„Esame sutarę, kad tų auditų galėtų būti ir daugiau. Kiekvienas galime pažiūrėti, kaip buvo daroma ir ką buvo galima geriau padaryti“, – teigė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė / R. Riabovo / BNS nuoitr.

Valstybės kontrolė jau atliko paskutinių trejų metų auditą. Bet D. Šakalienės vadovaujama ministerija jį įslaptino. I. Ruginienė sako, jog reikėtų atskleisti bent dalį šio audito.