A. Bilotaitė migrantų apgręžimo politikos atsisakyti neketina: mes privalome ir toliau gintis

„Mes konsultuojamės su Europos Komisija, tos konsultacijos yra, (...) mes konsultuojamės dėl kažkokių pokyčių ir kitų dalykų, bet kalbant apie pokyčius, pirmiausia, ko mes siekiame, kad europinėje teisėje, migracijos politikoje atsirastų pokyčiai, kuriuos siūlo Lietuva“, – per spaudos konferenciją antradienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Apgręžimo politiką Lietuva įtvirtino lygiai prieš metus, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.

Vis dėlto šiuo metu Vidaus reikalų ministerija siekia apgręžimo politiką perkelti į nacionalinius teisės aktus. Pasak A. Bilotaitės, įstatyme būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.

Jos teigimu, laukti, kol migracijos politiką pakeis visa ES, kaip siekia Lietuva, nėra laiko.

„ES pati migracijos politika, kuri egzistuoja, yra vienokia, bet prasidėjus hibridinei atakai visi sutaria, kad ji neatspindi nūdienos situacijos ir turi rimtų spragų, todėl mes inicijuojame pokyčius ir tikrai nenusileisime ir eisime tuo keliu, kad tie pokyčiai ES teisėje atsirastų“, – kalbėjo ji.

ES pati migracijos politika, kuri egzistuoja, yra vienokia, bet prasidėjus hibridinei atakai visi sutaria, kad ji neatspindi nūdienos situacijos ir turi rimtų spragų.

Politikė sakė, kad ES procesai vyksta per lėtai.

„Labai sunku pasakyti, (kada galėtų pasikeisti ES teisė), kadangi ES visi procesai juda labai iš lėto, negali būti, kad procesai įvyktų čia ir dabar, todėl mes turime inicijuoti pas save pokyčius, nes mes šiandien turime gintis, negalime palaukti metų ir dvejų, mums sprendimų reikia šiandien, reikėjo vakar“, – teigė A. Bilotaitė.

Nutraukti apgręžimų kol kas neplanuojama

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo. Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.

Vis dėlto A. Bilotaitė sako, kad artimiausiu metu nutraukti apgręžimo politikos Lietuva neplanuoja.

„Šiuo metu aš nematau tokių prielaidų ar signalų, kad kažkas keičiasi iš esmės. Vis dar matome Baltarusijos režimo pareigūnų dalyvavimą, organizuojamas schemas. Kol matysime šitas grėsmes, net nėra abejonių, kad mes galėtume atsitraukti ir leisti, kad režimas mus atakuotų“, – sakė ministrė.

„Tikrai neplanuojame pakeitimų daryti, nes privalome gintis“, – pridūrė ji.

Pasak A. Bilotaitės, jei anksčiau migrantai daugiausia būdavo Minsko režimo vežami iš Artimųjų Rytų, šiuo metu „yra kitokia tendencija“.

„Žmonės, kurie turi kažkokius leidimus gyventi Rusijoje, jie organizuotai yra vežami į Minską, tada su Baltarusijos pareigūnų pagalba yra bandomi stumti į Lietuvą, – kalbėjo ministrė. – Matome, kad ne tik iš Maskvos tai daroma, bet daroma ir iš Sočio.“

Ji pabrėžė, kad prieglobsčio visi migrantai gali prašytis, tačiau tik teisėtais būdais, o sienos apsauga yra „nacionalinio saugumo reikalas“.

VRM tikslina A. Bilotaitę: su ES konsultuojamasi dėl teismo sprendimo įgyvendinimo

Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį patikslino ministrę A. Bilotaitę: pasak ministerijos, kalbėdama apie konsultacijas su ES institucijomis, ji omenyje turėjo teisės aktų pokyčius, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu.

Ministrė spaudos konferencijoje apie tai pasisakė atsakydama į klausimą apie įstatymo projektą dėl apgręžimo.

„Informuojame, kad komentuodama apie konsultacijas su Europos Komisija, ministrė turėjo galvoje konsultacijas dėl pokyčių nacionalinėje teisėje, kurių gali prireikti įgyvendinant Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Tai – įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ pataisos“, – BNS antradienį atsiųstame komentare rašė ministerija.