Besibaigianti Seimo sesija: dėmesys Ukrainai, infliacijos iššūkiai, opozicijos demaršas

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma:

Seimo pavasario sesija prasidėjo  ypatingomis aplinkybėmis, ką tik prasidėjus žiauriai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Seimas savo rezoliucijomis ne vieną kartą išreiškė  paramą ukrainiečių kovai. Principingai vertinome Rusijos veiksmus nevengdami pačių aštriausių įvertinimų tokių kaip genocidas ar terorizmas. Tai buvo vieninga Seimo pozicija ir ją rėmė visos frakcijos. Tuo galima  tikrai pasidžiaugti.

Žinoma, agresijos poveikis atsiliepė ir mūsų ekonomikai: augančios energetikos kainos, didėjanti infliacija. Į tuos naujai iškilusius rūpesčius turėjome reaguoti. Manau, kad gana greitai Vyriausybė pateikė ir Seimas priėmė biudžeto pataisas, kurios didino šitoje situacijoje būtiną finansavimą krašto apsaugai ir greta to buvo skirtos nemažos sumos pagelbstint mažesnes pajamas turintiems gyventojams. Buvo priimti sprendimai papildomai didinti pensijas, įvairias socialines išmokas, neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai buvo būtini, socialiai  jautrūs sprendimai.

Manau, kad ši sesija drąsiai gali būti vadinama esminių reformų sesija. Kai valdė kairiųjų Vyriausybės, ko gero per visą kadenciją nebuvo įvykdyta tiek reformų, kiek mes atitinkamais įstatymais padarėme per šitą sesiją.

Tai įstatymų paketas dėl įkalinimo ir probacijos sistemos reformos. Paskutinę sesijos dieną, manau, priimsime sprendimus dėl sveikatos sistemos, žemės  reformų. Numatoma žemės valdymą miestuose ir miesteliuose atiduoti savivaldai, ką žadėdavo ne viena ankstesnė Vyriausybė, bet nesugebėdavo to įgyvendinti.

Rinkimų kodekse įteisinome rinkimų reformą. Tikiuosi, kad ketvirtadienį priimsime naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kur bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Sesija – tikrai rezultatyvi ir prasminga. Žinoma, jai tam tikrą šešėlį meta opozicijos išėjimas posėdžiauti į atskirą salę. Tas demaršas, manau, šiuo atveju tikrai neturėjo rimtų pagrindų. Galima suprasti įkaitusias opozicijos emocijas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui, bet kita vertus manau, kad tai galėjo būti dirbtinai pastrateguotas bandymas padaryti kažkokį tai aštresnį ėjimą. Manau, kad  opozicija šitoje kadencijoje sunkiai randa prasmingą veiklą. Kai valdantieji energingai teikia projektus, opozicija nelabai sugeba kažkokių rimtų alternatyvų  pateikti toms siūlomoms reformoms. Opozicija tik eilinį kartą bando teikti PVM lengvatas, visiškai nesivargindami paskaičiuoti, kiek tai sukeltų papildomų minusų valstybės biudžetui.

Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas:

Ši sesija buvo paženklinta, visų pirma, karo Ukrainoje. Seimas buvo iš esmės vieningas, formuodamas Lietuvos politiką tiek griežtai vertinant situaciją, tiek telkiant kitas valstybes ir kviečiant nedelsiant teikti visokeriopą humanitarinę bei karinę pagalbą. Tą būtina įvertinti, nes Lietuva buvo tiksli, greita ir vieninga. Tai parodo ir faktas, kad būtent Lietuvos ir konkrečiai teisingumo ministrės Ewelinos  Dobrowolskos lyderystės pastangomis mes inicijavome kreipimąsi į Hagos tribunolą dėl V. Putino vykdomų karo nusikaltimų prieš Ukrainą. Tyrimas dėl to jau pradėtas ir vyksta.

Seime buvo svarstomi bent keli dideli reformų paketai: konsoliduota inovacijų politika, atverianti kelią aukštos pridėtinės vertės verslo vystymui, radikaliai sumažinta biurokratija atsinaujinančios energijos plėtrai, pakeista bausmių vykdymo sistema, kad kalėjimų situacija pagaliau imtųsi spręsti.

Džiaugiuosi, kad svarbiausiais krašto gynybos, pagalbos Ukrainai klausimais sutarimą radome ir randame.

Atskirai noriu paminėti, kad po pateikimo pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, užtikrinančiam lygias teises visiems Lietuvos piliečiams. Panašiems įstatymams joks Seimas iki to dar nebuvo pritaręs, todėl tai laikau dideliu Lietuvos laimėjimu.

Pagrindiniu tikslu išlieka didžiulių iššūkių akivaizdoje sugebėti spręsti ilgai nespręstas valstybės bėdas. Gaila, kad nebuvo sulaukta valstybės tarnybos reformos šioje sesijoje. Gerinti valstybės tarnybą yra itin svarbus, galima sakyti – nacionalinio saugumo klausimas.

Aš tikiuosi, kad Seimui užteks išminties suprasti, kad net ir neramiais laikais, kuomet valstybė prisiima sau didesnį vaidmenį užtikrinant sveikatos sektoriaus darbą ar saugumą, didžiausia kiekvienos valstybės stiprybė yra jos piliečiai. Todėl taip pat žiūriu į žmogaus teisių klausimus, kurie, atrodo, šioje sesijoje tapo svarbesni nei bet kada anksčiau ir išgirsti. Tikiuosi, kad jie bus tarp prioritetinių klausimų ir rudenį.

Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė- Urbonienė:

Džiaugiuosi, kad svarbiausiais krašto gynybos, pagalbos Ukrainai klausimais sutarimą radome ir randame.

Tačiau paliekame šią sesiją apleidę savo visuomenę – su neišspręstomis infliacijos problemomis, vis kylančiomis kainomis, be rimtų ekonominių, ūkinių sprendimų. Vyriausybė atmetusi opozicijos siūlymus infliacijos suvaldymui sakė, kad reikia stebėti situaciją ir laukti rudens. Tikėkimės, kad tada sprendimus priimti nebus per vėlu, nes valdantieji statistiškai vėluoja metus. Priminsiu, kad mes 2021 m. rudenį apie tai kalbėjome ir įspėjome.

Lengvas kartėlis gerklėje lieka ir dėl vyraujančios įtampos ir kultūros stokos Seime. Valdančiųjų arogancija, nesitarimas, kai kurių opozicijos narių žeriami seksistiniai įžeidinėjimai, peržengtos etikos ribos verčia pamąstyti, ar tikrai tokiu būdu dirbame kartu šalies labui. Mane kaip jauną žmogų, moterį nuvilia tokia kultūra. Tai neleidžia priimti reikalingų sprendimų, dėl to tenka atidėti susitarimus dėl svarbiausių reformų.

Lietuvos  regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė:

Sesija buvo įtempta, bet kartu labai darbinga. Šios sesijos sėkmė – priimti svarbūs sprendimai dėl tiesioginių merų rinkimų, Rinkimų kodeksas. Vyko aktyvios diskusijos darbo grupėse rengiant nacionalinius partijų susitarimus dėl gynybos, saugumo bei užsienio politikos strateginių susitarimų, priimtas sprendimas dėl žemės grąžinimo būdo pakeitimo.

Tačiau dažnai pasigesdavome iš valdančiųjų pusės noro išgirsti, laiku reaguoti ir kartu ieškoti sprendimų į opozicijos keliamus klausimus, svarstyti teikiamus įstatymo projektus dėl infliacijos valdymo, PVM ar akcizų mažinimo, elektros kainų ir t.t. Tai prioritetiniai klausimai, kuriuos nuolat kelia gyventojai, savivaldybės, o reakcija iš Vyriausybės arba vangi, arba pavėluota, o į Seimo darbotvarkę įtraukiami klausimai, kurie priešpriešą ir nepasitenkinimą tik didino. Dialogo trūkumas ir valdančiųjų galios demonstravimas iššaukė opozicijos reakciją. Tai labiau ją suvienijo ir sustiprino.

Lietuvos Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas:

Baigiantis Seimo sesijai galima konstatuoti, kad valdantieji nesugebėjo tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją.  Didėjanti infliacija, brangstančios maisto, kuro, energetikos kainos reikalauja greitos reakcijos. Matome, kad kitos valstybės suskubo keisti įstatymus, kad stabilizuotų ekonominę situaciją. Tuo tarpu Lietuvoje valdantieji į tai pažiūrėjo pro pirštus, buvo svarstomi ne pirmos skubos įstatymo projektai, todėl Seime ir kilo krizė, buvo paralyžiuotas Seimo darbas. Tikrai norėjosi konstruktyvaus ir bendru sutarimu pagrįsto darbo, kuris atlieptų svarbiausias aktualijas. Viliuosi, kad valdantieji iš savo klaidų pasimokė ir kitoje Seimo sesijoje bus labiau pasiruošę, stengsis bent įsiklausyti į opozicijos siūlymus.

Džiaugiuosi, kad daugelis mano aplinkosauginių iniciatyvų Seime buvo palaikomos, daugelis jų perėjo į svarstymo stadiją ir, tikiuosi, bus priimtos. Visgi, jau antri metai, kaip iš vietos nejuda Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios reikalingos tam, kad pereikvoti žuvies ištekliai Kuršių mariose vėl galėtų atsikurti, biurokratų stalčiuose užstrigo besaikio pesticidų naudojimo apribojimo klausimas, laukiu svarbių Miškų įstatymo ir kitų aplinkosaugai svarbių įstatymų projektų pateikimo. Tikiuosi, kad rudenį grįšime labiau susikoncentravę, susitelkę ir galėsime daugiau visko nuveikti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė:

Manau, kad valdantieji prarado ryšį su krašto žmonėmis, o opozicijai nesudarė galimybių atstovauti Lietuvos žmonių interesams.

Mes matome aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra šeima. Šios vizijos labiausiai pasigendame valdančiųjų projektuose. Matome tik skaldančias iniciatyvas, kurios nežinia kodėl įtraukiamos į darbotvarkes. Vis keliami narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimai.

Ši pavasario sesija neapsiėjo be sunkių sprendimų. Visos opozicinės frakcijos dvi savaites posėdžiavo istorinėje Kovo 11-osios salėje, kai iš jų buvo atimta teisė pirmininkauti posėdžiams, net ir opozicinėms darbotvarkėms. Nuolatinis neatsižvelgimas ne tik į racionalius ir reikalingus mūsų pasiūlymus parodė tai, kad valdantieji nesidomi realiu šalies žmonių gyvenimu.

Vienintelis kelias pažaboti mūsų darbų ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas. Pavasario sesijos metu susitelkėme ir diskusijų bei kompromisų būdu pasiekėme gerokai daugiau, nei iki šiol. Deja, mūsų pasiūlyti antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų, tačiau supratome, kad opozicija dirbdama kartu gali pasiekti geresnių rezultatų.

Atsižvelgiant į tai, kviečiame opozicines frakcijas toliau telktis bendram darbui.

Nesuprantame, kodėl valdantieji nesiima ryžtingų žingsnių ir tarsi nemato problemos. Rodos, jie šalies gyvenimą vertina tik iš ataskaitų ir suvestinių, kurias galbūt ir patys ruošia. Gali būti todėl ir valdantieji nenori išgirsti kaip realiai gyvena Lietuvos žmones. O realybė yra kur kas sudėtingesnė.

Manome, kad toks valdančiųjų požiūris yra neteisingas ir netgi pavojingas, nes pirmiausia reikia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi. Maisto kainų šuolis, stoja kelių tiesimo darbai, namų renovacijos, naujos statybos ir pan.. Problemų apstu, o sprendimų nėra.

Nerimą kelia ir kiti klausimai: šiuo metu labai svarbu spręsti šalies gyventojų saugumo klausimus. Nuogąstaujame dėl nuolatinio informacijos trūkumo.

Bręsta dar viena problema, sveikatos sistemos problema. Be prieštaringai vertinamos reformos, įsigalioja naujas 2022 metų vaistų kainynas. Ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingsta kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas. Kodėl priimtas toks sprendimas?

Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruktūros atsinaujinimą. Valdantieji nepateikia projektų ir planų, kaip bus dengiamos valstybės skolos ir kaip bus investuojami pasiskolinti pinigai.

Taip pat frakcija negali nepastebėti, jog vengiama objektyvios nutrauktų santykių su Kinija analizės. Kas padengs valstybės ir verslo patiriamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietuvoje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Ar Vyriausybė pasiruošė agresyviai Rusijos reakcijai ir retorikai dėl dalies tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį sustabdymo? Ar buvo kreiptasi į sąjungininkus dėl itin jautraus Kaliningrado tranzito klausimo?

Elektros liberalizavimas – kainos kyla dvigubai, tačiau dėl to valdantiesiems galvos neskauda.

Rusijos Dūmos atstovai bei propagandinė šios šalies žiniasklaida tiesiogiai grasina Lietuvai karu. Dabar jau žinoma, kad tokia reakcija nebuvo numatyta, galimos grėsmės nebuvo derintos su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais.

Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos valdantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti valstybės, kompetentingai spręsti problemas, priimti reikalingus visuomenei sprendimus. Matome, kad daugelis svarbių klausimų stringa. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime. 

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras  Fiororovas:

Jeigu viskas šioje Seimo sesijoje būtų gerai, opozicija nebūtų dviem savaitėms išėjusi iš posėdžių salės. Valdančiųjų abejingumas, ciniškumas ne tik opozicijos, bet ir tų rinkėjų, kuriems ji atstovauja, atžvilgiu perpildė kantrybės taurę.

Klausimai, kuriuos valdantieji dar sykį siūlė svarstyti pavasario sesijoje, visiškai neatliepia žmonių lūkesčių. Jie nekalba apie augančią infliaciją, kainas, bet iškelia partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo klausimus į pirmą vietą. Karo akivaizdoje svarstome šiuos klausimus, bet nekalbame apie tai, kaip žmogus galėtų nusipirkti kuro, maisto. Ypač tai liečia regionų žmones, kurie šiandien valdančiųjų palikti likimo valiai.

Vertinant valdančiųjų žadėtas reformas, pavyzdžiui, valstybės tarnybos, taip pat sunku įžvelgti teigiamų dalykų. Ši reforma, liečianti tūkstančius valstybės tarnautojų, gaunančių nekonkurencingus atlyginimus, stringa. Tačiau nekilnojamojo turto mokesčio klausimas stumiamas, nors žmonės susiduria su infliacija ir yra sudėtingoje situacijoje. Elektros liberalizavimas – kainos kyla dvigubai, tačiau dėl to valdantiesiems galvos neskauda.

Visi šie dalykai turėjo būti svarstomi, turėjome rasti sprendimus, to, ką pasiūlė valdantieji, nepakanka, kad žmogus jaustųsi saugiai ir oriai.

Tačiau akivaizdu, kad šią sesiją baigiame neišsprendę infliacijos problemos, neturėdami aiškių atsakymų verslui ir visuomenei. Vyriausybė, lengva ranka atmetusi opozicijos siūlymus infliacijai mažinti, teigė, kad stebi situaciją ir lauks rudens. Tikiuosi, kad tada sprendimams dar nebus per vėlu...

Žinoma, yra ir pozityvių dalykų – paskutinėmis sesijos dienomis pateikimo stadijas praėjo svarbūs Darbo partijos frakcijos projektai, tokie, kaip PVM mažinimas medikamentams. Tai nuteikia kiek pozityviau.