„Mes pasidalinome šalių pozicijomis. Kai kuriais klausimais jos gana ženkliai skiriasi, pavyzdžiui, dėl Europos Sąjungos biudžeto apimties. Baltijos šalių ministrai išsakė poziciją, kad reikia laikytis to pasiūlyto ES biudžeto dydžio, kurį Europos Komisija pasiūlė ir galbūt netgi jį didinti. Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė turi kitokią poziciją“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

EK praėjusį trečiadienį pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.

R. Šadžiaus teigimu, derybos dėl naujo ES biudžeto „greičiausiai bus sunkios“, tai bus ir vienas prioritetinių klausimų Lietuvai 2027 metais pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai.

„Mes norime stiprinti daugiametę finansinę programą, tačiau Europos Komisijos pasiūlymas yra per didelis, per dosnus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai turime elgtis labai atsakingai ir tvarkytis su mokesčių mokėtojų lėšomis labai atsakingai“, – kalbėjo Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras Larsas Klingbeilas.

„Esu tikras, kad dirbsime dėl bendrų pozicijų, kad sutartume dėl bendros daugiametės finansinės programos“, – pridūrė jis.

Vokietija kiek anksčiau buvo pareiškusi negalinti priimti pristatyto projekto, kurį EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“.

Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi (Jurgenas Ligis) sakė, kad esant didesniam gynybos išlaidų poreikiui reikalingas ir didesnis ES biudžetas.

„Mums reikia daugiau išlaidų, tęsiant mūsų dabartinę politiką bei atliepiant naujus iššūkius, kurie yra susiję su saugumu. Mūsų laukia dar tikrai nelengvos diskusijos bandant įtikinti kitus Europos Sąjungos lyderius, kad mums reikia didesnio bendro biudžeto“, – Vilniuje sakė J. Ligi.

Latvijos finansų ministro Arvilo Ašeradeno teigimu, EK pasiūlymas yra konstruktyvus. 

„Esame atviri tolesnėms diskusijoms, kaip reikėtų diversifikuoti programos lėšas, tačiau tikime, kad turime užtikrinti paprastesnį požiūrį, sumažinti biurokratinę naštą ir greičiau reaguoti į krizes. (...) Mes negalime palaikyti tolesnio mažinimo Sanglaudos ir Bendros žemės ūkio politikos sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų visuomenėms“, – spaudos konferencijoje teigė A. Ašeradenas.

Anot R. Šadžiaus, Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai sutarė, kad ES biudžetas turi būti naudojamas efektyviai, finansuoti tarptautiniams projektams – europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ ir Baltijos šalių elektros linijoms su Vakarų Europa.

Finansų ministerija anksčiau BNS teigė, kad derybose Lietuva sieks didelio dėmesio rytinio Bendrijos pasienio regiono saugumui, pakankamo Sanglaudos politikos ir Bendros žemės ūkio politikos, regionų ekonominio suartėjimo, rytinio pasienio regiono iššūkių finansavimo.

Vicekancleris: vokiečiai pasiruošę imtis atsakomybės už Europos saugumą, vystyti brigadą Lietuvoje

Vokiečiai yra pasiruošę imtis atsakomybės už saugumą Europoje ir vystyti brigadą Lietuvoje, sako Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras L. Klingbeilas.

„Svarstydami 2026 metų biudžetą, man atrodo, mes aiškiai pasakėme, kad norime toliau aktyviai prisidėti prie gynybinio aljanso stiprinimo ir padėti įgyvendinti NATO tikslus. Ir bandysime tai įgyvendinti net anksčiau nei buvo sutarta ir norime parodyti, kad vokiečiai yra pasiruošę imtis atsakomybės už saugumą Europoje“, – po susitikimo su Baltijos šalių kolegomis Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo L. Klingbeilas.

„Kalbant apie išlaidas gynybai, dėl kurių sutarėme, mes norime, kad Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, taptų realybe, ir tai būtų aiški žinia Lietuvos ir Baltijos valstybių žmonėms, kad nėra jokių abejonių, jog Vokietijos vyriausybė palaikys savo sąjungininkes, tai yra labai svarbi ir aiški žinia“, – pažymėjo vicekancleris.

Larsas Klingbeilas / R. Riabovo / BNS nuotr.

Jis pabrėžė, kad Europoje pasikeitus saugumo padėčiai, Vokietija bando apginti laisvę ir nepriklausomybę, o Baltijos šalys yra artimos sąjungininkės, padedančios tai daryti NATO ir Europos Sąjungoje (ES).

„Esu tikras, kad Baltijos valstybių vyriausybės, taip pat ir Vokietijos vyriausybė, gali pasikliauti viena kitos parama. Vokietijoje imamės visapusiškų žingsnių, siekdami didinti saugumo pajėgumus, užtikrinti atgrasymą“, – sakė L. Klingbeilas.

Vicekancleris nurodė finansų ministrus taip pat aptarus Bendrijos finansavimo priemones gynybai.

„Siekiame Europos stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo, kuris leistų saugiai finansuoti Europos investicijas bei paskolas. Vokietijos brigada yra vienas pavyzdžių, kaip galime pasikliauti tomis europinėmis priemonėmis“, – teigė L. Klingbeilas.

Pasak jo, apsilankymas Lietuvoje yra vienas pirmųjų vicekanclerio dvišalių vizitų, o tai rodo Baltijos regiono svarbą.

„Noriu pasiųsti aiškią žinią savo vizitu, kad šis regionas yra labai svarbus Vokietijai. Esu čia lankęsis ir anksčiau, esu užmezgęs nemažai bičiuliškų santykių. Visos trys Baltijos valstybės Vokietijai ir Vokietijos vyriausybei yra labai svarbios partnerės, mes norime dar glaudžiau bendradarbiauti su šiomis šalimis“, – kalbėjo L. Klingbeilas.

Savo ruožtu, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad visos trys Baltijos šalys kartu su Vokietija yra įsipareigojusios ženkliai didinti gynybos finansavimą.

„Ir Latvija, ir Estija taip pat žengia šituo keliu, ir naujoji Vokietijos vyriausybė taip pat priėmė kardinalius sprendimus, už kuriuos mes esame labai dėkingi, kadangi tai rimtas žingsnis į priekį stiprinant Europos saugumą“, – sakė R. Šadžius.

Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje jis vadino „fundamentaliu poslinkiu“.

„Esame pasiruošę taip pat užtikrinti, kad brigada funkcionuotų čia tinkamai, kad turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas“, – kalbėjo finansų ministras.

Vokietija planuoja apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje visiškai dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.

Be to, R. Šadžius pažymėjo, kad Baltijos šalys ir Vokietija yra įsipareigojusios palaikyti Ukrainą kare su Rusija, tai pabrėžė ir L. Klingbeilas.

„Mes palaikome Ukrainą, esame įsipareigoję ginti ją nuo Rusijos agresijos, reikalaujame Rusijos nutraukti savo agresiją ir padarysime viską, kas mūsų galioje, kad palaikytume Ukrainą finansiškai, politiškai ir karinėmis priemonėmis“, – sakė vokiečių vicekancleris.