- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinį kadencijos posėdį Seimui nepavyko priimti įstatymo, kuriuo sovietmečiu Lietuvą valdžiusią Komunistų partija būtų pripažinta nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija.
Balsavime dėl to dalyvavo 59 parlamentarai, o pagal Seimo statutą balsavime dėl viso įstatymo priėmimo dalyvauti privalo ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir praėjusią savaitę, tuomet priėmimo procedūroje dalyvavo 55 parlamentarai.
Nesiregistruodami balsuoti šio įstatymo projekto priėmimą stabdo Seimo socialdemokratai, demokratai, Mišri Seimo narių grupė ir dauguma „valstiečių“.
Įstatymo iniciatoriaus konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, projektas įstatymo lygiu įvertintų Komunistų partijos veiklą.
Pagal teisės akto projektą, Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, veikusia prieš Lietuvos valstybingumą, padėjusia įtvirtinti sovietų valdžios diktatūrą okupuotoje Lietuvoje.
Dokumente nurodoma, kad LKP buvo atsakinga „už Lietuvos žmonių žudynes ir kankinimus, trėmimus ir kitą nusikalstamą veiklą, uoliai vykdė kovas prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja SSRS srities organizacijos teisėmis“.
Įstatymu taip pat būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masinės represijos, teroras, baudžiamosios akcijos, trėmimai, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimas, sovietizacija, prievartinė kolektyvizacija, prievartinė mobilizacija į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimas, cenzūra, kultūros ir religijos paminklų naikinimas ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimas.
Projekte pažymima, jog 1989 metais LKP atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 metais sausio mėnesį organizavo perversmą su tikslu panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą.
1991 metų rugpjūčio 22–23 dienomis LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta.
Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.
Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.
2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.
Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.
1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda planuoja tvirtinti Ministrų kabineto sudėtį
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį planuoja pasirašyti dekretą dėl naujosios Vyriausybės ministrų skyrimo į pareigas. ...
-
URM patvirtino Lietuvos santykių su JAV strategiją7
Užsienio reikalų ministerija (URM) šią savaitę patvirtino Lietuvos santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gaires artimiausiems dvejiems metams, pranešė ministerija. ...
-
K. Budrys: nebūsime subtilūs, atsargūs ir gležni
Kandidatas į užsienio reikalų ministrus Kęstutis Budrys žada griežtą toną diskusijose, susijusiose su šalies saugumu. ...
-
Seimas sudarė 9 nuolatines komisijas1
Komitetus jau sudaręs naujas Seimas, antradienį suformavo 9 nuolatines parlamentines komisijas. ...
-
Žiniasklaida: prezidentas gali atmesti „Nemuno aušros“ kandidatus į aplinkos ir teisingumo ministrus16
Prezidentas Gitanas Nausėda gali atmesti „Nemuno aušros“ kandidatą į teisingumo ministrus Virginijų Kulikauską ir į aplinkos ministrus siūlomą Sigitą Podėną, portalui „Delfi“ patvirtino keli šaltiniai. ...
-
Paviešino R. Žemaitaičio laišką L. Kaplanui12
Prieš kelias savaites litvakui Liovai Kaplanui kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakymo į savo laišką, Lietuvos žmogaus teisių centras antradienį pavie&s...
-
Seime strigo rezoliucija, raginanti ES sankcionuoti protestų Sakartvele malšintojus3
Seime antradienį strigo rezoliucija dėl padėties Sakartvele ir šalies europinės ateities, raginant Europos Sąjungą (ES) sankcionuoti protestus malšinančius pareigūnus, peržiūrėti bevizį režimą. ...
-
R. Žemaitaitis nėra garantuotas, kad prezidentas praleis „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus1
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neatmeta, kad prezidentas Gitanas Nausėda gali nepatvirtinti politinės jėgos siūlomų nepartinių kandidatų į Ministrų kabinetą. Visgi, anot jo, tai nebūtų didelė problema. Tokiu atve...
-
K. Budrys: kamuolys atkurti diplomatinį atstovavimą – Kinijos pusėje2
Kandidatas į užsienio reikalų ministrus Kęstutis Budrys sako, kad Kinija turėtų imtis iniciatyvos, siekiant atkurti pilnavertį diplomatinį atstovavimą dvišaliuose santykiuose su Lietuva. ...
-
S. Lavrovui planuojant dalyvauti ESBO ministrų susitikime, Lietuva žemina atstovavimo lygį5
Rusijos diplomatijos vadovui Sergejui Lavrovui planuojant dalyvauti šią savaitę Maltoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime, Lietuva žemina atstovavimo lygį šiame renginyje. ...