- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigų atleistam Audriui Antanaičiui pareiškus, kad vilkinamas 35 mln. eurų skyrimas su kalba susijusiems dirbtinio intelekto sprendimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog siekiama lėšas panaudoti prasmingai ir kitąmet planuoja skelbti konkursą.
„Mano, kaip ministrės, tikslas yra nemesti pinigų bet kur ir ten, kur tie milijonai jau buvo investuoti. Neištaškyti pinigų projektams, kurie yra apie šieno ravėjimą (...) Šitos investicijos reikalingos mūsų technologinei pažangai ir ateičiai, ir mes jas investuosime atsakingai“, – praėjusią savaitę Seime tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot ministerijos, kaip ir buvo patvirtinta plane „Naujos kartos Lietuva“, lietuvių kalbos išteklių, reikalingų kuriant dirbtinio intelekto sprendimus, veiklos bus įgyvendintos visa apimtimi – tam skirta 35 mln. eurų.
„Siekdama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, ministerija laukia Europos Komisijos pritarimo dėl atrinktų projektų apjungimo iki penkių projektų. Ministerijos tikslas – šiems projektams skirtas lėšas panaudoti tikslingai ir sukurti ilgalaikę naudą tiek verslui, tiek žmonėms, kad ateityje dirbtinio intelekto sprendimai (produktai) suprastų bei kalbėtų lietuviškai“, – BNS pranešė ministerija.
Anot jos, šiuo metu rengiamos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias bus atrinkti profesionaliausi projektų įgyvendintojai. Kvietimą numatoma paskelbti kitų metų pirmą ketvirtį.
Siekdama, kad projektai būtų kokybiški, ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl jų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo iki 2026 metų antrojo ketvirčio.
I. Gelūno / BNS nuotr.
Buvęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų skyrimą kuriant dirbtinio intelekto sprendimus lietuvių kalba.
„Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę“, – sakė A. Antanaitis.
Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę.
Anot jo, toks užsitęsęs „Naujos kartos Lietuva“ plano koordinavimas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti.
Šis klausimas ketvirtadienį nuskambėjo ir Seimo plenarinio posėdžio metu.
„Valstietis“ kalbininkas Stasys Tumėnas stebėjosi, jog nė karto nekritikuotas A. Antanaitis nebuvo apskritai išrinktas į komisiją ir teigė, kad „diskusijoje tarsi išlindo viena priežastis“.
„Paaiškėjo, kad kalti vos ne 35 ar 37 mln. eurų, kurie Europos Sąjungos yra skirti skaitmeninei erdvei sulietuvinti. Jau 11 mėnesių tos lėšos yra įšaldytos Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, nors Lietuvos kalbininkai, specialistai pasirengę vykdyti projektus ir tuos darbus atlikti“, – tvirtino parlamentaras.
Anot jo, dar rugsėjį A. Antanaitis pristatė žingsnius, ateities programą ir kaip šias lėšas būtų galima panaudoti. S. Tumėnas svarstė, ar nenutiks taip, jog minimi 35 mln. eurų grįš į Europos Sąjungos biudžetą.
Posėdyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog skaitmeninimui skirti pinigai yra milžiniški ir ministerija jų nenori paskirti bet kam.
„Iš tikrųjų tai yra milžiniški „Naujos kartos Europa“ fondo pinigai, kurių, kiek man žinoma, visi, kas dirba su kalba, labai labai laukia ir į kuriuos nori pretenduoti. Tačiau yra svarbus dalykas: į kalbą ir kalbos skaitmeninimą bei dirbtinio intelekto technologijas lietuvių kalboje jau yra investuoti milijonai“, – kalbėjo ministrė.
„Naujos kartos Lietuva“ – tai Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes ji skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą. Kaip vienas prioritetų numatyta skaitmeninė transformacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms7
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...
-
Įgyvendinant ES reformą, premjerė pritartų migrantų perkėlimui: žada ieškoti sprendimo1
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, premjerė Ingrida Šimonytė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi. ...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą5
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą9
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini5
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...