Per tris mėnesius, nuo gegužės pabaigos, buvusio Vyriausybės vadovo ir pasitraukusio socialdemokratų pirmininko G. Palucko reitingas krito 24 procentiniais punktais, rodo rugpjūčio 21–rugsėjo 2 dienomis atlikta apklausa. Pavasarį Ministrų kabinetui dar vadovavusį politiką palankiai vertino 47 proc. apklaustųjų, o rugpjūčio pabaigoje tokių buvo tik 23 proc. Tuo metu neigiamai socialdemokratą įvertino 61 proc. respondentų. Sumažėjus visuomenės palankumui, ekspremjeras reitingų lentelėje atsidūrė šalia bendražygės, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – po to, kai ministre pirmininke žadėjusi būti politikė atsisakė vadovauti Vyriausybei, ją palankiai matančiųjų skaičius taip pat ženkliai sumažėjo (rugpjūtį politikę pozityviai vertino 25 proc., o nepalankiai – 66 proc.).

Nuo pavasario krito ir kitų politikų vertinimas – tiesa, ne taip ženkliai. Rugpjūtį palankiai apie buvusį Seimo pirmininką Saulių Skvernelį atsiliepė 39 proc. apklaustųjų, kai gegužę tokių buvo 48 proc. 9 procentiniais punktais krito ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės vertinimas – nuo 37 proc. gegužę iki 28 proc. rugpjūtį.

5 procentiniais punktais sumažėjo ir teigiamai vertinančiųjų prezidentą Gitaną Nausėdą (nuo 69 proc. gegužę iki 64 proc. rugpjūtį), 4 procentiniais punktais – visuomenininką Andrių Tapiną (nuo 43 proc. gegužę iki 39 proc. rugpjūtį).

Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio vertinimas pagerėjo 10 procentinių punktų. Pavasario pabaigoje palankiai apie vieną iš valdančiosios koalicijos lyderių atsiliepė 30 proc. respondentų, o rugpjūčio pabaigoje tokių buvo 40 proc.

Ūgtelėjo ir parlamentaro Igno Vėgėlės reitingas (nuo 28 proc. gegužę iki 38 proc. rugpjūtį). 7 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių paskirtąją premjerą Ingą Ruginienę (nuo 42 proc. gegužę iki 49 proc. rugpjūtį).

Kitų politikų ir visuomenininkų vertinimai, lyginant su gegužės mėnesį atlikta apklausa, nepakito.

Politologas: G. Palucko reitingas gali priartinti tai, kas būtų logiška – politinės karjeros pabaigą

Net nėra abejonės, jog G. Palucko reitingas krito dėl vasarą netilusių skandalų, sako Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

„Kito paaiškinimo net nelabai reikia ieškoti. Ir aš įtariu, kad čia paskutinis mėnesis, kai jis apskritai yra įtrauktas į pasiūlą apklausoje, nes šiaip apie eilinius Seimo narius įprastai apklausose neklausiama. Tikėtina, kad šis rezultatas gali priartinti ir tai, kas būtų visiškai logiška – Palucko politinės karjeros pabaigą“, – Eltai komentavo politologas, pažymėdamas, kad G. Palucko pasitraukimas iš politikos būtų naudingas ir pačiai socialdemokratų partijai.

Kito paaiškinimo net nelabai reikia ieškoti. 

„Jiems būtų gerokai ramiau, jeigu Paluckas padėtų mandatą. Ir netgi pačiam Paluckui būtų ramiau – nes tada tiesiog jo šeimos nariai galėtų šiek tiek ramiau gyventi“, – sakė jis.

Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų stebint ir ūgtelėjęs R. Žemaitaičio vertinimas, M. Baltrukevičius pastebi, jog „aušriečių“ lyderis ėmė kelti įtampas koalicijoje tik pastarosiomis savaitėmis – vasaros metu jo retorika ir elgesys koalicijos formavimo metu buvo gana nuosaikūs.

„Man visai paradoksaliai atrodo, kad iš esmės tai, kokį Remigijų Žemaitaitį matėme formuojant naująją koaliciją, iki pat praėjusios savaitės – mes jį iš tikrųjų matėme palyginus ramų, neišsišokantį“, – pastebėjo jis.

„Aušriečiai“ šiame kontekste atrodė konstruktyvesnė koalicijos dalis ir realiai mes matome, kad galbūt būtent tai ir atvedė, kad reitingas dabar atrodo gražiau“, – dėstė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, pridurdamas, kad R. Žemaitaičio kylantis reitingas gali būti tik trumpalaikis efektas.

Partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių – nėra

Per vasarą gyventojų požiūris į kai kuriuos valdančiosios koalicijos lyderius pasikeitė, tačiau partijas apklaustieji vertina panašiai, kaip ir pavasarį.

Ir toliau daugiausiai paramos sulaukia rugpjūtį naująją valdančiąją daugumą suformavę socialdemokratai – vasaros pabaigoje už šią Mindaugo Sinkevičiaus vedamą politinę jėgą būtų balsavę 16,6 proc. respondentų. Gegužę šią partiją būtų rėmę 14,3 proc. apklausos dalyvių.

Socialdemokratai – gerokai atsiplėšę nuo kitų reitingo penketuko partijų, kurių palaikymas skiriasi paklaidos ribose.

Jeigu rugpjūtį būtų vykę parlamento rinkimai, didžiausią opozicinę frakciją Seime turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) būtų sulaukusi 11,6 proc. apklaustųjų balsų – Lauryno Kasčiūno vedama partija rikiuojasi antroje reitingų lentelės vietoje. Gegužę konservatoriams savo balsą būtų atidavę 10,3 proc. respondentų.

Tokio palaikymo pavasarį buvo sulaukę ir Aurelijaus Verygos vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šiuo metu valdančiosios daugumos gretose dirbančius „valstiečius“ rugpjūtį būtų parėmę 9,7 proc. tyrimo dalyvių.

Panašios paramos sulaukė ir iš koalicijos išmesta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rugpjūtį už demokratus būtų balsavę 9,3 proc. apklaustųjų, kai gegužę tokių buvo 11 proc.

Dėl nepatvirtintų ministrų kandidatūrų ultimatumus koalicijai keliančios „Nemuno aušros“ reitingas keitėsi paklaidos ribose. Pavasarį R. Žemaitaičio vadovaujamą partiją rėmė 6,6 proc. respondentų, o vasaros pabaigoje – 8,9 proc. tyrimo dalyvių.

Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedami liberalai – šeštoji partija reitingų lentelėje, sulaukusi daugiau nei 5 proc. respondentų paramos. Rugpjūtį už šią opozicinę jėgą ketino balsuoti 7,2 proc. apklaustųjų, kai gegužę tokių buvo 6,8 proc.

Kitos partijos sulaukė mažesnio apklaustųjų palaikymo. Buvusios kadencijos Seime dirbusią Laisvės partiją rugpjūtį būtų parėmę 3,4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 3 proc., Darbo partiją – 2,8 proc., Lietuvos regionų partiją – 2,2 proc., Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc.

Dar 0,3 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad balsuotų už kitą politinę jėgą. Tiesa, 24,2 proc. nurodė, kad dar nėra apsisprendę arba iš viso nebalsuotų Seimo rinkimuose.

Mano, kad socialdemokratų reitingas atrodo žymiai geriau, nei partija galėjo tikėtis

Vertindamas pokyčius partijų reitingų lentelėje, politologas M. Baltrukevičius stebėjosi, jog nepaisant buvusio pirmininko G. Palucko šešėlio, socialdemokratai užtikrintai išlaiko lyderio poziciją.

„Šiek tiek ir keista, kad būtent šioje apklausoje socialdemokratai yra pirmi“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad „socialdemokratai atrodo žymiai geriau, nei galėjo tikėtis“.

„Galbūt kažkiek veikia ir visa retorika, kad partija čia ne prie ko, kad čia Palucko asmeninės problemos. Ir realiai, kaip pats Paluckas bandė tą naratyvą įteigti – kad čia yra tik puolimas iš suinteresuotų grupių. Daliai socialdemokratų rinkėjų, matyt, šita žinutė visai tinka ir dėl to matome, kad tas reitingas nėra labai pasikeitęs“, – svarstė analitikas.

Palankiausiai gyventojai vertina prezidentus

Kaip rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, palankiausių gyventojų vertinimų tebesulaukia kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (79 proc. palankiai, 14 proc. nepalankiai), dabartinis šalies vadovas G. Nausėda (64 proc. palankiai, 27 proc. nepalankiai), buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (63 proc. palankiai, 29 proc. nepalankiai).

Dar tris politikus Lietuvos gyventojai vertina labiau teigiamai, nei nepalankiai – tai paskirtoji ministrė pirmininkė I. Ruginienė (49 proc. palankiai, 30 proc. nepalankiai), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (40 proc. palankiai, 34 proc. nepalankiai), Seimo narys Valius Ąžuolas (36 proc. palankiai, 29 proc. nepalankiai).

Tuo metu daugiausiai neigiamų reakcijų sulaukia europarlamentaras Petras Gražulis (21 proc. palankiai, 68 proc. nepalankiai), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (23 proc. palankiai, 68 proc. nepalankiai), buvusi socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė (25 proc. palankiai, 66 proc. nepalankiai), ekspremjerė Ingrida Šimonytė (31 proc. palankiai, 63 proc. nepalankiai), krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė (28 proc. palankiai, 61 proc. nepalankiai).

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. rugpjūčio 21 – rugsėjo 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.