- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Seimo darbo grupei baigus derinti dokumento projektą – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.
„Manau, leiskit konkretizuoti Vyriausybei ir krašto apsaugai, nes reikalas tame, kad politinis partijų susitarimas yra politinis susitarimas, tai nėra Vyriausybės programa, kuri tvirtinama Seime, tai yra partijų apsisprendimas dėl tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtinos visoms politinėms jėgoms, kurios pasirašo šį dokumentą“, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, nepaisant to, kad išsiskiria politikų nuomonės ir dokumente įtvirtinamos abstraktesnės formuluotės, pačio susitarimo „faktas, principai yra svarbūs, nes dėl gynybos išlaidų didinimo dauguma partijų tikrai sutaria“.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma susitarime įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
Pagal projektą, dokumente taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.
Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę pareiškė, kad, nesutarus dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja.
Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda išreiškė palaikymą Kroatijos prisijungimui prie euro zonos2
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Briuselyje. Penktadienį šalies vadovas dalyvavo euro zonos vadovų susitikime. ...
-
Politologai įvertino opozicijos kritiką valdantiesiems dėl Kaliningrado: politiškai pavojinga
Šią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms tam tikros rusiškos produkcijos tranzito per ES teritoriją draudimui, taip neleidžiant patekti produkcijai į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją, Seimo opozicija kritikuoja valdan...
-
V. Sinkevičius Kyjive pasirašė Ukrainos narystės ES aplinkos ir klimato programoje sutartį
Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį. ...
-
G. Nausėda: EK patikslins sankcijų įgyvendinimą dėl Kaliningrado tranzito
Europos Komisija (EK) patikslins išaiškinimą, kaip įgyvendinti ribojimus, susijusius su Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, ketvirtadienį pranešė prez...
-
ES suteikus kandidatės statusą Ukrainai, G. Nausėda giria didelį kelią nuėjusią Europą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) nuėjo didelį kelią, per kelis mėnesius nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios suteikdama Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą. ...
-
ES suteikė kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai16
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. ...
-
Lietuva: Sakartvelas turėtų išlaikyti ryžtą siekti narystės ES8
Sakartvelas negauto kartu su Ukraina ir Moldova Europos Sąjungos kandidatės statuso neturėtų laikyti „nuviliančia žinia“, ES vadovų susitikimo kuluaruose sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
V. Sinkevičius: Lietuva nepasirengė propagandos atakai
„Mes turėjome būti pasirengę Rusijos dezinformacijos sklaidai ir puolimui, bet iš anksto nebuvo parengta strateginė komunikacijos linija“, – sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. ...
-
G. Nausėda: derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės ES turime pradėti nedelsiant
Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Briuselyje, kur birželio 23-24 dienomis vyksta Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas. Ketvirtadienio rytą Lietuvos vadovas dalyvavo Vakarų Balkanų ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikim...
-
B. Ropė sprendimą dėl Kaliningrado palygino su Taivano klausimu: turėjome pasimokyti
Europos Parlamento narys Bronis Ropė sprendimą drausti sankcionuotoms prekėms keliauti tranzitu į Kaliningradą palygino su Taivano situacija. Anot jo, vertėjo įvertinti pasekmes, o tik tuomet priimti sprendimus. ...