„Apie papildomus pajėgumus kalbama, viskas NATO struktūroje planuojama, tam tikri planai ir reakcijos laikas numatytas ir Lietuvai. Bet visa tai kinta priklausomai nuo situacijos mūsų regione vertinimo. Patys suprantate, kad bet koks situacijos pokytis ties Ukrainos siena, bet koks, net mažiausias konfliktas, žinoma, kad akumuliuos didesnę NATO reakciją ir pajėgumus mūsų regione“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Anušauskas.

Ministras, su kitais Vyriausybės nariais pirmadienį apsilankęs Valstybės saugumo departamente (VSD), kur susipažino su saugumo situacija regione, sakė, jog šiuo metu Rusija į Baltarusiją yra permetusi bent triskart daugiau pajėgų, nei per „Zapad“ pratybas rudenį, ir tai „iš esmės keičia situaciją regione“. Tuomet pratybose dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Patys suprantate, kad bet koks situacijos pokytis ties Ukrainos siena, bet koks, net mažiausias konfliktas, žinoma, kad akumuliuos didesnę NATO reakciją ir pajėgumus mūsų regione.

„Tos pajėgos, kurios dabar siunčiamos, yra tris-keturis kartus didesnės, čia, Lietuvoje, įvairiais formatais aptariame situaciją, kokia ji klostosi, koks gali būti reagavimas, kokie mūsų planai“, – tvirtino A. Anušauskas.

Lietuva, pasak jo, svarsto savo galimybes į tai reaguoti kartu su NATO partneriais, tačiau kokia tiksliai reakcija bus, priklausys nuo Rusijos dislokuojamų pajėgų tipo.

„Pavyzdžiui, jei į Baltarusiją, į mūsų kaimynystę Rusija atsiunčia karo lėktuvus, arba deklaruoja atsiųsianti, arba jie jau skraido tenai, tai, be abejonės, oro policijos misija Baltijos šalyse, siekiant išvengti provokacijų, irgi stiprinama. Danija, JAV yra deklaravusios, kad oro policijos misijai skirs papildomus pajėgumus. Tai šią savaitę jie ir bus Lietuvoje. Jeigu situacija reikalautų dar kitų papildomų pajėgumų, jie irgi būtų lygiai taip pat skirti“, – kalbėjo ministras.

Jis sakė, kad karių apgyvendinimo klausimas „yra ne pirmaeilis dalykas“, nes jie yra apmokyti gyventi pačiomis ekstremaliausiomis, net ir lauko sąlygomis. Ministras patikino, kad Lietuva tikrai ras galimybių priimti didesnius pajėgumus.

A. Anušauskas teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, ar galios demonstravimas tikrai peraugs į karinius veiksmus.

„Niekas negali pasakyti (ar bus karas – BNS), aš manau, šiuo atveju, priima sprendimus vis dėlto Kremliuje, nes iniciatyva yra jų pusėje. Nė viena Rytų Europos valstybė, kuri tapo NATO nare, negrasino ir negrasina kaimyninėms valstybėms. Tiesą sakant, Rusija, priešingai – telkia kuo didesnes pajėgas mūsų regione“, – salė jis.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.

Didėjant įtampai, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.

Rusija reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės.