Rusijos propagandos taikiniai – „Bayraktaro“ akcija, Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėnesį identifikuoti 379 tokie atvejai.

Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžiu nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu. Dezinformacijos srautas, nukreiptas prieš Lietuvos gynybinius pajėgumus, NATO, nacionalines ir tarptautines pratybas iš viso sudarė 41,61 proc. Tam didžiausios įtakos turėjo Suomijos ir Švedijos apsisprendimas tapti NATO narėmis; Aljanso  ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimai Berlyne ir Estijoje; NATO ir ES karinių komitetų posėdžiai; JAV rotacinių pajėgų atvykimas; NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje; žurnalisto ir visuomenininko A. Tapino iniciatyva surinkti 5 mln. eurų drono „Bayraktar TB2“ įsigijimui Ukrainai bei kiti nacionaliniai ir tarptautiniai įvykiai.

Buvo teigiama, kad Europoje vykusios NATO pratybos „Defender Europe 2022“ neva yra naujas įtampos su Rusija eskalavimo etapas. Platinti priešiški naratyvai, kad prisidengiant karinėmis pratybomis vis daugiau NATO karių ir karinės technikos dislokuojama Rytų Europoje. Pabrėžta, jog Rytų Europa militarizuojama tokiu lygiu, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų ir esą, tai priartina šį žemyną prie pasaulinio branduolinio karo.

Suomijai ir Švedijai pateikus oficialias stojimo į NATO paraiškas, gegužės mėnesį aktyviai eskaluota Aljanso plėtros tema. Rusijos propagandiniuose kanaluose formuoti priešiški naratyvai, kad šių dviejų Skandinavijos šalių narystė NATO keičia Baltijos jūros strateginę padėtį dėl galimybės užblokuoti Rusijos Sankt Peterburgo ir Kaliningrado uostus. Buvo pabrėžiama Baltijos jūros monopolizacija ir tiesioginio Rusijos laivyno susidūrimo su Aljanso laivynu grėsmės tikimybė. Teigta, jog NATO plėtra į Šiaurę yra nelogiška, nieko gero nežadanti, „nauja Aljanso beprotybės banga“, o Suomija ir Švedijai įstojus į NATO, plataus masto ir atviro Trečiojo pasaulinio karo pavojus tampa neišvengiamas.

Priešiškos informacinės veiklos dėmesio sulaukė ir Lietuvoje vykusi visuomeninė akcija dronui „Bayraktar BT2“ įsigyti ir padovanoti Ukrainai. Buvo tyčiojamasi iš šios akcijos ir Lietuvos piliečių, juos vadinant „ubagais“, kurie susimetė „kompresui negyvėliui“. Akcija buvo vadinama pinigų švaistymu, o jos tikslas – didinti neapykantą Rusijai ir jos žmonėms.

Antrasis taikinys pagal priešiškos informacinės veiklos aktyvumą buvo Lietuvos užsienio politika. Gegužę užsienio politikos temų eskalacija sudarė 26,52 proc. viso dezinformacijos srauto. Ypač aktyvios Rusijos propagandinių šaltinių reakcijos sulaukė Seimo gegužės 9 d. priimta rezoliucija, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje įvardinti genocidu ir raginama įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams įvertinti. Rusijos oficialioje komunikacijoje dominavo agresyvi retorika, kuria siekta bauginti Lietuvos visuomenę, kryptingai menkinti mūsų šalies įvaizdį rusakalbėje informacinėje aplinkoje. Teigta, kad remdama Ukrainą, Lietuva neva pati yra teroristinė valstybė, kuri vykdo nesavarankišką užsienio politiką ir, pažeisdama savo pačios interesus, įgyvendina JAV darbotvarkę NATO bei Europos Sąjungoje. Taip pat skleista melaginga informacija, kad Lietuvoje vyrauja fašistinės/ neo-nacistinės nuotaikos, Baltijos šalyse organizuojamas neo-nacių procesijos ir vyksta „etninis valymas“, kuris suaktyvėjo prasidėjus „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje.

Dar viena tema, sulaukusi Rusijos ir Baltarusijos informacinių šaltinių reakcijos, buvo kultūros ministro Simono Kairio įsakymas dėl teisinių apsaugos priemonių panaikinimo daliai sovietinių paminklų ir jį sekęs kai kurių savivaldybių sprendimas demontuoti SSRS kariuomenę bei kitas specialiąsias tarnybas, atsakingas už sovietinės okupacijos metais vykdytas Lietuvos gyventojų represijas, garbinančius paminklus, atvaizdus ar simbolius. Rusijos propagandiniuose šaltiniuose buvo siekiama formuoti Lietuvos kaip „kovojančios su praeitimi“, neva klastojančios istoriją, glorafikuojančios nacizmą ir nacių nusikaltėlius valstybės įvaizdį.

Kaip rašoma kariuomenės pranešime, gynybos ir užsienio politikos temų eskalavimu siekta paveikti strategiškai svarbius nacionalinio saugumo ramsčius, tokius kaip valstybės gynyba, visuomenės atsparumas, mūsų šalies interesus atitinkanti tarptautinė saugumo sistema. Priešiška informacija skleista tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą valstybe, jos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti kariuomenės pajėgumus, kurstyti žmonių nepasitenkinimą, klaidinti ir bauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse.