Afganai kuriasi Raseiniuose: mes saugūs, Lietuvos žmonės išgelbėjo mūsų gyvybes

Raseinių technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis tiek vaikų tikriausiai dar nėra matęs. Lauke pamatyti kamerą mažiesiems pramoga. Kuo jie taip susidomėję, netrukus atėjo pasidomėti ir šeimos galva.

Šiam lietuvių kariams vertėjavusiam vyrui ir jo šešiems vaikams kelionė į Raseinius buvo ilga. Jie atskrido Lenkijos oro linijomis. „Iš Afganistano atvykome trečiadienį. Iš Kabulo skridome į Uzbekistaną, iš ten į Lenkiją“, – vardijo pašnekovas.

Vyras pasakojo, kad su Lietuvos kariais dirbo 2011–2013 metais, buvo provincijoje, vėliau vertėjavo amerikiečiams.

„Talibanas domėdavosi, kas dirbo su valdžia, ypač su NATO. Tokius žmones, kurie NATO vertėjavo, kartu dirbo, juos seka – jie pavojuje“, – teigė vertėjas.

Atvykome vakar, viskas čia buvo paruošta, esame labai laimingi, nėra jokių problemų.

Glomudinas į Raseinius atvyko kiek anksčiau – su žmona ir keturiais vaikais. „Lietuvos komanda mums padėjo. Jie išėjo iš oro uosto teritorijos penkiolika–dvidešimt metrų už vartų, kad mums padėtų. Mes jiems labai dėkingi už pagalbą. Jeigu jie nebūtų išėję iš oro uosto, mums į jį patekti būtų buvę neįmanoma“, – pasakojo Glomudinas.

Evakuotas afganas teigė, kad visiems, kurie dirbę su vakariečiais, pavojinga buvo ir anksčiau. Bet talibams perėmus kontrolę situacija pasidarė dar sudėtingesnė. „Kai kurie mūsų su lietuviais dirbo dvejus, trejus, ketverius metus, kažkas metus. Bet visai nesvarbu, kiek laiko dirbai, svarbu, kad dirbai. Jeigu kas nors tave nufotografavo, jeigu atpažins, būsi pavojuje“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Vyras sako neabejojantis, kas evakuotis nespėjo, bus nužudyti. „Ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, jos dirbo su labai daug afganų, bet jie neevakavo nė pusės jų“, – kalbėjo Glomudinas.

Saidas į Lietuvą evakavosi su žmona, sūnumi ir broliu. „Atvykome vakar, viskas čia buvo paruošta, esame labai laimingi, nėra jokių problemų“, – tvirtino Saidas.

Nė vienas bendrabutyje apgyvendintų ir žurnalistų kalbintų afganų nesiskundžia ir nieko nereikalauja. Sako, užtenka ir vietos, ir lovų, ir maisto, džiaugiasi, kaip Lietuvos kariai juos sutiko. „Jie sakė, kad jeigu dar ko nors reikės, kad sudarytume sąrašą ir jie atveš. Labai tai vertiname“, – teigė vienas vertėjas.

„Mes saugūs, brolau. Lietuvos žmonės išgelbėjo mūsų gyvybes. Mes laimingi, bandysime gyventi Lietuvoje“, – apie ateitį kalbėjo kitas vyras.

Mes saugūs, brolau. Lietuvos žmonės išgelbėjo mūsų gyvybes. Mes laimingi, bandysime gyventi Lietuvoje.

Bet kai kurie raseiniškiai – ne tokie laimingi. „Todėl, kad sakė atveš tik kelis, o dabar giminės pradėjo važiuoti. O kas bus toliau? Antras Kabulas“, – svarstė raseiniškis.

„Jeigu padėję Lietuvai vertėjauti, o čia bus pavojingi? Tegul mažiau pasakų skaito, ne visi žmonės vienodi“ – nuomone dalijosi kitas vyras.

„Kuo jie čia pavojingi? Ir mes pavojingi. Ar ne pavojingi? Kai pikti, alkani irgi pavojingi. Bet meras pirmiausia tegul rūpinasi savais žmonėmis, yra daug savų skurstančių rajone“, – teigė kitas raseiniškis.

„Tų vaikiukų kaip man gaila. Dieve, mažyčiams lietuviai, visos tautos stengiasi sudaryti sąlygas. O čia laksto be namų tie mažiukai. Man jų gaila. Tikrai gaila. Be namų žmonės. Baisu“, – graudinosi moteris.

Patvirtinus, kad tai tikrai žmonės, padėję Lietuvos kariams, bus pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamentas jų prieglobsčio prašymus planuoja išnagrinėti per mėnesį. Tiesa, juos dar tikrins ir Karinė žvalgyba.