Didžioji Britanija nori užkirsti kelią „destabilizuojantiems“ migracijos srautams Europos Sąjungos (ES) viduje ir neatmeta galimybės reikalauti ES sutarties pataisų, ketvirtadienį sakė į Lietuvą atvykęs užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

„Gerbiame laisvo judėjimo ES viduje principą, bet taip pat turime spręsti klausimą dėl destabilizuojančio staigaus trumpalaikio judėjimo, kurį matėme Jungtinėje Karalystėje“, - žurnalistams Vilniuje sakė britų diplomatijos vadovas.

Pasak jo, neseniai priimti ES teismų sprendimai leidžia svarstyti siūlymus, nereikalaujančius sutarčių keitimo, kuriam reikėtų gauti visų 28 ES valstybių narių paramą. Sekretoriaus teigimu, galutinės pozicijos šiuo klausimu Londonas dar neturi.

„Dalis problemos yra išmokų, aprūpinimo būstu sistema, nemokama sveikatos priežiūra Junginėje Karalystėje, ir turime analizuoti šiuos klausimus tiek viduje, tiek ES kontekste“, - kalbėjo Ph.Hammondas.

„Neseniai priimti Europos teismų sprendimai mums suteikė šiek tiek idėjų, kaip galime reformuoti sistemos veikimą vadovaudamiesi galiojančiomis sutartimis, ir būtent tai pirmiausia aiškinamės. Bet negalime atmesti galimybės, kad sutarties keitimas ateityje gali būti reikalingas“, - teigė jis.

Lapkričio mėnesį Liuksemburge įsikūręs ES Teisingumo teismas paskelbė, kad ekonomiškai neaktyviems ES piliečiams, kurie į kitą valstybę narę atvyksta vien siekdami gauti socialinę paramą, gali būti nesuteikiama teisė į tam tikras socialines išmokas.

„Valstybė narė turi turėti galimybę atsisakyti skirti socialines išmokas ekonomiškai neaktyviems Sąjungos piliečiams, kurie teise laisvai judėti naudojasi vieninteliu tikslu - gauti kitos valstybės narės socialinę paramą, nors patys neturi pakankamai išteklių, kad galėtų reikalauti teisės gyventi šalyje", - išaiškino teismas.

Pernai iš Lietuvos emigravo 38,8 tūkst. gyventojų, beveik pusė iš jų - į Didžiąją Britaniją.

Artėjant rinkimams ir augant euroskeptikų populiarumui, britų Vyriausybė žada siekti apriboti atvykstačių imigrantų srautą. Premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) lapkritį pripažino, kad dėl tokio žingsnio reikėtų peržiūrėti ES sutartis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) gruodį perspėjo britus nemėginti „mušti“ neturtingų rytų europiečių, teisėtai dirbančių Britanijoje.

Jeigu po tų rinkimų liktų premjero poste, D.Cameronas ketina pasiekti, kad būtų iš naujo deramasi dėl Britanijos narystės ES, o vėliau atsiklaustų visuomenės nuomonės šiuo klausimu referendume, kuris būtų surengtas ne vėliau kaip iki 2017-ųjų pabaigos.

Su. P.Hammondu susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė tikintis, kad Didžioji Britanija netaikys diskriminacinių apribojimų imigrantams, kurie prisideda prie šalies ekonomikos augimo.

„Mes puikiai suprantame mūsų kolegų susirūpinimą, ypač, kai piktnaudžiaujama lengvatomis ir pašalpomis. Tuo pačiu mes neabejojame, kad mūsų kolegos tikrai netaikys kažkokios diskriminacijos, nes imigrantai taip pat kuria bendrą vidaus produktą, jie taip pat prisideda prie Britanijos ekonomikos, ir tai puikiai žino mūsų kolegos“, - žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje sakė L.Linkevičius.

Lietuvos ministras pabrėžė manantis, kad visus klausimus bus galima išspręsti „diskusijų būdu“ ir „gerbiant vieni kitų interesus“.

Dėl terorizmo grėsmės būtinas budrumas

Mirtinas išpuolis Paryžiuje rodo, kad Europos šalys turi bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią teroristinėms atakoms, sako Lietuvoje viešintis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

Kalbėdamas su žurnalistais Vilniuje, britų diplomatijos vadovas teigė, kad jo šalis per pastaruosius kelerius metus sutrukdė ne vienam rengtam išpuoliui, tačiau nuolat palaiko aukštą budrumo lygį.

„Pastarųjų 24 valandų įvykiai Prancūzijoje - ir mes reiškiame solidarumą su Prancūzijos žmonėmis ir jų ryžtu stovėti išvien terorizmo grėsmės ir teroristinių išpuolių akivaizdoje - jie tik primena mums, kokią riziką kelia islamistų ekstremizmas, ir primena, kodėl priėmėme islamistų ekstremizmo iššūkį Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, Irake, Sirijoje ir dabar kai kuriose Afrikos šalyse“, - sakė P.Hammondas.

„Jungtinė Karalystė jau ne vienus metus yra parengtyje dėl teroristinių išpuolių, mes nuolatos pripažinome tokių išpuolių grėsmę, planuojame ir treniruojamės tokiems išpuoliams. Laimei, mums sekėsi ir per pastaruosius kelerius metus užkirtome kelią ne vienam išpuoliui, kol jis nepasiekė išpuolio stadijos“, - sakė sekretorius.

Britų ministras žadėjo dirbti su kolegomis Europoje, siekdamas užtikrinti kontinento saugumą.

„Turime nuolat išlikti budrūs, kad visada užkirstume kelią tokioms atakoms, ir jiems niekada nepasisektų. Teroristams turi pasisekti tik kartą, o mums turi pasisekti kiekvieną kartą, kad apsaugotume savo žmones“, - teigė P.Hammondas.

Trečiadienį Paryžiaus centre įvykdytas islamistų išpuolis prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją nusinešė 12 žmonių gyvybių. Prancūzijoje po to paskelbta aukščiausio lygio saugumo parengtis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu sakė, kad ši ataka buvo išpuolis prieš visą civilizaciją.

„Šis teroro aktas nėra nukreiptas tik prieš laisvą žiniasklaidą, bet prieš civilizaciją, prieš mus visus. Terorizmas neturi sienų“, - per bendrą spaudos konferenciją sakė L.Linkevičius.