„Mes tikriausiai po biudžeto pateikimo Seimui pamatysime ministro pirmininko tam tikrus ryžtingus politinius sprendimus“, – LRT radijui sakė A. Butkevičius.
„Dabar pakeitimas, manau, būtų gana skausmingas, nes Vyriausybės kabinete atsiras diskusija, kad gal tada biudžeto projekto pateikimą seimui reikėtų nukelti vėlesniam laikotarpiui, ko neleidžia Seimo statusas“, – pažymėjo demokratas.
Pasak A. Butkevičiaus, dar prieš formuojant Vyriausybę jis perspėjo ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių, kad su T. Valiu bus sudėtinga dirbti.
„Įvairiausiais būdais perspėjau, kad su šita kandidatūra bus sudėtinga dirbti ir kalbėti apie sėkmingą viešųjų finansų suvaldymą ir tam tikrų viešųjų finansų planavimą, įvertinus ir išorinius veiksnius, kurie pastaruoju metu įtakoja visą ekonomiką“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbta, pastaruoju metu finansų ministras T. Valys taip pat sulaukė kritikos dėl nesilankymo parlamento frakcijų ir komitetų posėdžiuose.
Finansų ministrą į frakcijos posėdžius kvietė opozicijai priklausantys konservatoriai ir liberalai, „Nemuno aušra“, taip pat „valstiečiai“, tačiau ministro komanda susitikimus atšaukė esą dėl intensyvios darbotvarkės.
Pats T. Valys sakė, kad parlamento frakcijų ir komitetų posėdžiuose nesilanko todėl, kad turi svarbesnių darbų – derina kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Liberalas Simonas Gentvilas Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) iškėlė klausimą, ar nereikėtų kreiptis į premjerą M. Sinkevičių, raginant jį įpareigoti T. Valį lankytis komiteto posėdžiuose. Visgi nubalsuota prieš tokį siūlymą.
Finansų ministrui nesilankant susitikimuose su Seimo frakcijomis, parlamento vadovas Juozas Olekas sakė, kad ministras dirba labai intensyviai, tačiau nėra nepasiekiamas, nes dalyvauja Vyriausybei skirtose parlamento posėdžių dalyse.
T. Valio darbu esantis patenkintas teigė ir jį į ministrų komandą pasikvietęs M. Sinkevičius.
Premjeras M. Sinkevičius praėjusią savaitę pristatė pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis ir patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip viršydamas Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.
Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)