Vytauto Didžiojo karo muziejus, remdamasis Katalikų bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias vertybes atkūrimo įstatymu, perdavė Kauno arkivyskupijos muziejui 35 žinomų Žemaičių vyskupų portretus.
"Šie vyskupų portretai yra žinomi visuomenei, nes net sovietmečiu buvo eksponuojami Vilniaus katedroje, o ją grąžinus tikintiesiems – Radvilų rūmuose (Lietuvos dailės muziejus) Vilniuje, – portretų keliones priminė laikinai einanti Kauno arkivyskupijos direktorės pareigas Raimonda Norkutė. – Žemaičių vyskupų galerija buvo suformuota XVII a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje ir saugoma pačiame Žemaičių vyskupijos centre – Varnių vyskupų rūmuose arba katedroje. Ši portretų galerija su Žemaičių vyskupijos centru Varniuose caro valdžios nurodymu 1864 m. buvo perkelta į Kauną. Iki Antrojo pasaulinio karo Žemaičių vyskupų – tarp jų buvo ir Mikalojus Pacas, Merkelis I Giedraitis, Motiejus Valančius ir kitos garsios asmenybės – portretai kabojo Kauno metropolijos kunigų seminarijos didžiojoje salėje."
1939-aisiais, paskutinį kartą tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje inventorizuojant seminariją, įrašytas 41 portretas (Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus portretas buvo nutapytas vėliau). Sovietmečiu uždarius Kunigų seminariją, portretai greičiausiai su panaikinto Religinės dailės muziejaus eksponatais atsidūrė Kauno arkikatedros palėpėje. Tik 1958-aisiais 35 portretai buvo perduoti Kauno valstybiniam istorijos muziejui (Vytauto Didžiojo karo muziejui).
Per priverstines klajones vyskupų portretų galerija ne tik labai nukentėjo, bet ir sumenko – dingo keturi vyskupų portretai. Dar šeši galerijos portretai pateko į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurioje dabar veikia Kauno arkivyskupijos muziejus. Būtent į jį dabar pateks Vytauto Didžiojo karo muziejaus išsaugoti ir P.Gudyno restauravimo centre restauruoti senieji Žemaičių vyskupų portretai.
"Šie portretai grąžinti Bažnyčiai, remiantis Katalikų bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Tuo remiantis valstybė jau grąžino Katalikų bažnyčiai 1878 vertybes", – aiškino minėta sutartimi su Šventuoju sostu įkurtos Vyskupų konferencijos ir Kultūros ministerijos dvišalės nuolatinės komisijos narys Romanas Senapėdis, dalyvavęs perduodant vertybes.
Anot Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus Gintauto Surgailio ir vyriausiosios fondų saugotojos Janinos Karosevičiūtės, šiandien Bažnyčia negalėtų džiaugtis sugrįžusiais portretais, jei muziejus nebūtų pusę amžiaus juos tinkamai prižiūrėjęs ir restauravęs P.Gudyno restauravimo centre.
Naujausi komentarai