Vienuolis budistas Bo Haeng Sunimas (Kęstutis Marčiulynas), iš tolimosios Pietų Korėjos trumpam sugrįžęs į Lietuvą, kviečia kauniečius į asmenine patirtimi ir japonų rašytojo Yukio Mishimos knygos motyvais sukurtą monospektaklį „Auksinė šventykla“.

„Mano spektaklis yra padėka Kaunui – miestui, kurį nepaprastai myliu“, – teigia K.Marčiulynas.

– Jau keliolika metų esate vienuolis. Kaip anapus vienuolyno sienų atsirado spektaklis?

– Iš tiesų mes, vienuoliai, ilgus mėnesius sėdime vienuolyne ir įtemptai praktikuojame. Vėliau savo patirtimi stengiamės pasidalyti su žmonėmis: keliaujame, vedame pratybas, atliekame apeigas, skaitome paskaitas.

Mano mokytojas, dzen meistras Seung Sahnas sakydavo: „Niekada nesiruošk kalbai. Kai tu nepasirengęs, ji būna geriausia.“ Iš pradžių man nelabai sekėsi valdyti auditoriją, kartais nusišnekėdavau. Vis dėlto ilgainiui atsirado įgūdžių.

Vieną kartą lankiausi įkalinimo įstaigoje. Į gyvenimo užribį nublokštus vyrus prikaustė mano pasakojimas. Po susitikimo jie apspito mane, o vienas sušuko: „Bet juk tai visas spektaklis!“ Taip netyčia gimė „Auksinė šventykla“. Supratau, kad į meninę formą įvilktas mokymas yra įtaigesnis, nei paprasta paskaita.

Teatras visada mane traukė. Dar gyvendamas Kaune vaidinau Kęstučio Adomaičio vadovaujamame Pantomimos teatre. Vėliau su Egle Mikulionyte pastatėme monospektaklį „Jaja“. Po to pasinėriau į vienuolystę, tačiau jaučiau, kad man labai trūksta scenos. „Auksinė šventykla“ jungia dvi mano asmenybės puses – vienuolio ir aktoriaus. Manau, kad tai neblogas kompromisas.

– „Auksinė šventykla“ jau apkeliavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Kaune vaidinsite antrą kartą. Kuo ypatinga Kauno publika?

– Kaunas yra mano jaunystės miestas. Ypatingas miestas. Čia malonu sugrįžti. Esu dėkingas Kauno dramos teatro direktoriui Egidijui Stancikui už geranoriškumą ir šiltą priėmimą. Šiame teatre jaučiuosi nuostabiai.

Kauniečiai yra praktiški žmonės, jie gerai prižiūri savo namus, sodybas, stengiasi, kad ten būtų tvarka. Jie intuityviai supranta meną, tačiau per daug nelinkę apie jį diskutuoti intelektualiai. Jei pamatys energiją – panaudos ją pagal paskirtį, o ne gaiš laiką tuščioms kalboms.

– Vis dėlto, apie ką kalbama spektaklyje?

– 1950 m. Kioto mieste vienuolis sudegino Auksinę šventyklą. Jį pripažino išprotėjusiu. Japonų rašytojas Yukis Mishima, paveiktas tos istorijos, parašė knygą. Panaudojau šio kūrinio motyvus, daug kur sutampančius su mano asmenine patirtimi. Juk noras sudeginti šventyklą kyla ne vienam vienuoliui...

– Jums taip pat?

– Kviečiu į spektaklį!

Kas: K.Marčiulyno monospektaklis „Auksinė šventykla“.

Kur: Kauno valstybiniame dramos teatre, Mažojoje scenoje.

Kada: spalio 26 d. 19 val.