Tapytoja N. Jagelavičiūtė-Teišerskienė: visas gyvenimas yra kūryba

Teatro klubas ir asociacija „Gaja moterims“ kviečia į Neringos Jagelavičiūtės-Teišerskienės aliejinės tapybos darbų parodos „Matrinalia: Žemė bunda“ atidarymą. Tai septintoji autorės personalinė paroda, skirta pavasariui, Moteriai ir bundančiai Žemei. Po parodos atidarymo autorė dar skaitys paskaitą apie moters vaidmenį naujajame amžiuje.

„Parodos darbus vienijanti tema yra Moteris – atgimimas – Žemė. Šie trys dalykai glaudžiai tarpusavyje susiję: Moteris yra gimdytoja, Žemė – didelė Moteris, Motina, o atgimimas – tiek Žemės, tiek Moters dovana žmonijai ir visai planetai. Mūsų civilizacija kartu su visa planeta įeina į naują vystymosi pakopą. Kad perėjimas būtų darnus, reikalingas sąmoningas žmogus, ir ypač – sąmoninga moteris“, – taip parodos pagrindinę idėją pristato darbų autorė.

– Kada ir kaip pajutote norą tapyti?

– Pirmoji kūrybos banga kilo 2007-aisiais, kai pradėjau rašyti knygą „Aš ir mano katė“. Šioje knygoje suderinau kelis žanrus: pasaką, poeziją ir filosofinę prozą. Tai knyga apie kelionę į save, apie sielos ir proto vienovę. Man pačiai tai buvo didis atradimų laikas. Su pasakų tekstais dažnai ateidavo ir jų iliustracijos, kurias ištapiau ant drobės. Taigi pirmieji mano paveikslai aliejumi yra pasakų iš mano knygos įvaizdžiai.

– Kaip gimsta jūsų tapybos darbai? Iš kur semiatės įkvėpimo? 

– Žmogus turi viskam subręsti. Kai aš pasakoju, kaip suvokiu pasaulį ar kaip pradėjau tapyti, gali pasirodyti, kad esu išimtis, kad tokių – vienetai. Tokių skubotų išvadų prieinama tada, kai nežinome priešistorės. Labai svarbu, kas mane tokią padarė, kaip aš tapau tokia, kokia esu šiandien. Tapyba man yra maldos forma. Tai – meditacija spalvomis. Mano įkvėpimo šaltinis yra Meilė. Meilė Dievui, gyvenimui, artimiesiems, pasaulio grožiui. Kai žinai, kas yra gyvenimo prasmė, jos pasisemti gali iš visur. Ji pati tau apsireiškia. Mano kūriniai skirti priminti dievišką žmogaus prigimtį. Dieviškumą aš suvokiu kaip galią kurti, kuria apdovanotas kiekvienas žmogus.

– Užtikrintai kalbate apie gyvenimo prasmę. Iš kur toks tikrumas?

– Nuo mažens daug skaičiau. Esu perskaičiusi šimtus knygų. Taip pat esu profesionali psichologinės-dvasinės literatūros vertėja (išvertusi daugiau kaip 15 knygų iš anglų kalbos). Visgi sausa teorija nieko verta, kol nevirsta praktika. Žinias pritaikyti gyvenime išmokau Vilniaus visuomeninėje parapsichologijos akademijoje. Paauglystėje žmogus ypatingai ieško savęs, kuria savąją asmenybę. Atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir gavau puikią terpę augti dvasinga. Teko susipažinti su daugybe įvairių doktrinų, kurių esmė tokia: viskas yra viena. Bet kuri mokslo ar psichologijos šaka skirta tam pačiam žmogui pažinti. Visa ko pagrindas yra žmogus. Kai šis žmogus tai prisimena, pabunda, jis supranta, kad pats yra raktas visoms paslaptims įminti. Juk žmogus – Dievo paveikslas, Dievo vaikas. Jam viskas yra įmanoma. Tikriausiai iš čia mano drąsa ir ryžtas daryti tai, ką darau gyvenime.

– Gyvenate ekologišką gyvenimo būdą. Kiek jūsų parodos darbai siejasi su ekologijos samprata?

– Ekologinio gyvenimo būdo dar tik mokausi. Manau, kad jo pagrindas yra dvasios ekologija (skaista), tuomet – minčių ekologija (darna), tuomet – jausmų ekologija (tyrumas), o galiausiai – kūno ir buities ekologija (meilė sau, suvokimas, kad esi pasaulio dalis, taigi negali ir nenori jo išnaudoti). Konkrečiai šios parodos tema yra Bundanti Žemė ir savo paskirčiai bundanti Moteris. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Žemė yra gyva, ji yra mūsų visų Mama. Kai mes tai įsisąmoninsime, nebereikės kalbėti apie ekologiją. Tai taps natūralu.

– Ne tik piešiate, tapote, bet rašote ir poeziją, pasakas, knygas...

– Man visas gyvenimas yra kūryba. Ne tik todėl, kad savo mintis reiškiu įvairiomis meno kryptimis. Juk esu visų pirma žmogus, moteris, ir man, kaip kiekvienam žmogui, rūpi, kodėl aš gyvenu, ką prasmingo galiu nuveikti. Štai toks savos būties įprasminimas ir yra kūryba tikrąja to žodžio prasme. Žmogus atsibunda iš ryto ir sulig pirmosiomis mintimis pradeda kurti naują dieną. Ar tai suvokiame? Ar įvertiname šią dovaną? Man kūryba yra būdas dalytis šia dovana su kitais.

Kas? N.Jagelavičiūtės-Teišerskienės darbų paroda „Martinalia: Žemė bunda“, paskaita.

Kur? Tetro klubo fojė (Vilniaus g. 22, Architektų namai, II A.).

Kada? balandžio 18 d. 18 val.