S.Stavickio taisyklės ir principai, kuriais jis vadovaujasi auklėdamas savo sūnus:

1. Vaikas nėra mano nuosavybė. Jis – atskiras žmogus. Ir bendro su manimi jis gali turėti tik kraujo grupę ir DNR. Visa kita – jo gyvenimas, o aš neturiu teisės jam įpiršti savo pasaulio suvokimo, svajonių, lūkesčių. Aš vaikui turiu tik atverti pažinimo kelius.

2. Nėra prasmės mokyti vaiko to, ko pats nedarai.

3. Jei nesugebi ir nemoki jam ramiai kažko išaiškinti, nesitikėk, kad vėliau jis tau ramiai aiškins. Vaikas mokosi iš tavęs.

4. Kuo mažiau dalykų slėpti nuo vaikų. Jei kyla problemų darbe, šeimoje, kasdienybėje, apie tai kalbėk. Nemanyk, kad jis mažas, todėl kvailas. Vaikui labai sunku, kai supranta ir mato, kad kažkas vyksta, bet jam nepaaiškinama.

5. Niekada nepamiršk, kad jis kitaip suvokia laiką. Jei skubu aš, tai nereiškia, kad skuba jis. Viena mano minutė jam gali trukti dieną. Jo gyvenimas tik prasideda ir vaikas nesupranta sąvokos "skubėjimas" ar "laikas". Pagal galimybes suaugusysis turėtų sustoti ir pagyventi vaiko laiku. Tai, beje, labai smagu!

6. Drabužiai vaikams – laiko gaišinimas. Reikia kantriai aiškinti, kodėl privalu rištis šaliką, mautis kepurę.

7. Ribos yra tik suaugusiojo galvoje. Kepi mėsą, gamini salotas ar kažką darai, bet esi įsitikinęs, kad vaikas to nesugebės. Bet iš tikrųjų negali žinoti, nes jis dar niekada nebandė. Pagrindinis principas: viskas įmanoma, leisk vaikui bandyti. Jis nori vairuoti? Duok palaikyti, pasukioti vairą. Žinoma, saugioje vietoje. Jis nori gaminti salotas? Leisk bandyti. Nori išvalyti akvariumą? Tegul bando.

8. Vaiko veikla. Reikia jam leisti išbandyti maksimaliai įmanomą būrelių skaičių. Tiek, kiek leidžia galimybės. Tegul jis atsirenka, kur turi polinkių ar talento. Pavyzdžiui, mano vaikas metus vaikščiojo į M.K.Čiurlionio parengiamąją meno mokyklos klasę, dainavimą, kol tapo aišku, kad to jis labai nenori, tai – ne jam. Trumpiausiai, savaitę, jis vaikščiojo į lego būrelį, nors to labiausiai norėjo. Tačiau mokytis groti fortepijonu nenorėjo, o dabar jam puikiai sekasi.

Reikia jam leisti išbandyti maksimaliai įmanomą būrelių skaičių. Tiek, kiek leidžia galimybės.

9. Kalbant apie maistą, nėra jokių "negalima". Galima ir kokakolą gerti, ir traškučius valgyti, ir "McDonald" apsilankyti. Svarbu skaičius. Ir retai. Žinoma, svarbu suvokti tą "retai", nes kai kurie retai gerdami tampa alkoholikais. Jei nesilaikysi nuostatų pats, tai nusistatymas "retai" valgyti saldainius reikš, kad jie bus valgomi kasdien ar kas valandą. Saldainius mūsų vaikai valgo per šventes, ypatingomis progomis. Greitojo maitinimo restorane apsilankome įvairiai – ir per šventes, o kartais be progos, kas kelias savaites. Vaikams sudėtinga paaiškinti, bet, laimė, dabar yra vaizdinės medžiagos. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, vyresnysis automobilyje dabar visada prisisega saugos diržus. Ir, jei kas nors neprisisegęs, neleidžia važiuoti. Jam parodžiau vaizdo įrašą, kuo skrandyje po dviejų valandų tampa restorano "McDonald" bulvytės. Kaip jos virškinasi. Jei reikia paaiškinti, visada padeda vaizdai. Pavyzdžiui, jis nenorėjo lankyti mokyklos. Nuvežiau į vieną vietą senamiestyje, kur yra šiukšlių konteineriai ir nuolat lankosi benamiai. Išlipome, parodžiau, pasakiau, kad jie nelankė mokyklos. Tai buvo melas, bet taip buvo lengviau paaiškinti, kodėl reikia lankyti mokyklą.

10. Ir daug kasdienių, mažų taisyklių, pavyzdžiui, kas nors išeina, išlydėk, grįžta – pasitik.