Stano nesupranta naujų sprendimų dėl „gpasų“: koks dar trečias skiepas, kai turiu tiek antikūnų?

„Eeeeee!!! Stop!!! Kas čia ką tik įvyko dėl antikūnų testų? Kalbu apie tai, kad pagal paskutinį Vyriausybės sprendimą jie nebegalios, – trečiadienį rašė du kartus nuo koronaviruso pasiskiepijęs atlikėjas. – Taip, būčiau pasiskiepijęs ir trečią kartą, bet turiu tiek antikūnų, kad galėčiau vien papūtęs ant sergančiojo jį išgydyti. Koks dar trečias skiepas su tiek antikūnų?“

Jis teigė, kad tyrimai rodo, kad šiuo metu jis turi antikūnų virš 5.000 pagal BAU\mL ir virš 40.000 pagal AU/mL.

„Tai reiškia, kad jei nebūčiau sirgęs kraujo vėžiu, galėčiau dalintis savo krauju ir jo komponentais su sunkiai sergančiais COVID-19. Mano kraujas juos gydytų. Kam man skiepas dabar? Kas nutiks su imunine sistema, kai prie dabartinio kiekio gaus dar ir trečią skiepą?“ – klausė žinomas vyras.

Stanislavo Stavickio-Stano įrašas feisbuke.

Jis teigė, kad to niekas nežino ir jam visai nejuokinga. Ir papasakojo, kaip organizme susiformavo tiek antikūnų. „Praėjus pusmečiui po antrojo skiepo, rugsėjo pabaigoje, pasidariau pirmą antikūnų testą. Testas parodė, kad turėjau 600 pagal AU/mL. Spalio pradžioje mano vyriausias vaikas susirgo COVID-19. Aš simptomų ryškių nejaučiau, testai nieko nerodė. Dėl viso pikto izoliavausi. Spalio pabaigoje pasidariau antikūnų testą ir žiauriai nustebau! Aš jau turėjau 26.532 pagal Au/mL. Didžiuliai skaičiai. Per mėnesį mano antikūnų kiekis padidėjo 43 kartus. Manau, kad ir asilui aišku – aš persirgau COVID-19 be simptomų. Na, ir paskutinį antikūnų testą pasidariau vakar. Mano antikūnų skaičius dar labiau padidėjo. Dabar turiu virš 5.000 pagal BAU\mL ir virš 40.000 pagal AU/mL. Ką jūs darote? Juk daugybė žmonių yra panašioje situacijoje. Daugybė turi itin didelius antikūnų rodiklius ir didžiulę apsaugą nuo COVID-19 – tai jie gavo persirgę COVID-19. Persirgę be simptomų, todėl ir nėra įrašo e.sveikatoje, kad persirgęs. STOP. Pamąstykite. Nedarykite nesąmonių“, – rašė atlikėjas.

Taip, būčiau pasiskiepijęs ir trečią kartą, bet turiu tiek antikūnų, kad galėčiau vien papūtęs ant sergančiojo jį išgydyti. Koks dar trečias skiepas su tiek antikūnų?

Kaip skelbia BNS, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, šiuo sprendimu siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.

Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.

Šį nutarimo pakeitimą pateikusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tvirtino, kad Lietuvos ekspertų atliktas tyrimas parodė, jog po keturių mėnesių skiepų efektyvumas ypač sumažėja.

„O turint galvoje omikron atmainą, kuri plinta greičiau, užkrečia daugiau, vadinasi, siūlymas būtų šiame nutarime patikslinti, kad išbraukiame asmenims, kurie yra vakcinuoti. (...) Tie, kurie yra vakcinuoti, turi galimybę, sudarytą mūsų šalyje, po trijų mėnesių revakcinuotis arba gauti sustiprinančiąją dozę. Tokiu atveju nėra tikslinga atlikinėti antikūnų tyrimus, dėl ko šiandien jie atliekami prasitęsiant galimybių pasą“, – sakė viceministrė.

Pagal Vyriausybės sprendimą, šis pakeitimas įsigalios sausio 10 dieną.

„Siūlome pereinamąjį laikotarpį, (...) jeigu vakar, šiandien yra atlikti tyrimai, dar palikti 60 dienų galimybių paso išdavimą, kaip numatyta“, – tvirtino A. Bilotienė Motiejūnienė.

Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė prof. Ligita Jančorienė teigia, kad pasiskiepijusiems asmenims iš galimybių paso panaikintas serologinis tyrimas neleidžia vertinti imuniteto nuo COVID-19 ligos kokybiškumo.

„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo, nes, kai atlieka klinikinius tyrimus vakcinų efektyvumo, tai matuojami visai kiti antikūnai, kurių tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie gali parodyti apie žmogaus apsaugą“, – sakė L. Jančorienė.

„Todėl manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas. Todėl ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje praktiškai nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.

Profesorės teigimu, sprendimas įtraukti antikūnų tyrimą į galimybių pasą buvo politinis.

SAM teigia, kad antikūnų testo apribojimai galimybių pasui gauti yra susiję su siekiu skatinti skiepijimąsi. Daugiau apie tai skaitykite čia.