Skyrybas išgyvenusi V. Repčenkaitė: šokau iki dangaus ir kritau į bedugnę

„Per tuos nuostabius 38 metus buvo visko: džiaugsmo ir ašarų, šokau iki dangaus ir kritau į bedugnę, kėliausi ir skridau, ėjau nedrąsiai ir žengiau labai drąsiai, miriau ir vėl užgimiau, kaukiau iš skausmo savo urve tarsi sužeista vilkė, laižiausi žaizdas ir vėl kilau kaip sfinksas iš pelenų. Visa tai susidėjo į neįkainojamas patirtis, pamokas, dėl kurių esu šiandien tokia, kokia esu: sveika, stipri, laisva, drąsi, laiminga, graži, beribė Moteris, pasitikinti savimi ir visata. Švenčiu gyvenimo šventę užgimusi iš meilės, meilei ir vardan meilės“, – socialiniame tinkle „Instagram“ mintimis dalijosi V. Repčenkaitė.

Trejas skyrybas išgyvenusi moteris įvardijo, kam jos gyvenime nebėra vietos: „Ką pagalvos kiti, nepadoru, nepridera, baimėms, abejonėms, liūdesiui, nerimui, pykčiams, nepasitikėjimui, nepasitenkinimui ... Aš laisva ir atvira meilės bei šviesos srautui, renkuosi būti nepadoriai laiminga. Jau moku šokti audroje ir dėkoti už absoliučiai viską, ką man pateikė gyvenimo meniu: sūrų, saldų, kartų, rūgštų –visa tai nauji skoniai ir jau suprantu, kad nepabandžius vieno, nebūčiau pažinusi ir kito. Man jau visos spalvos gražios, nebeturiu mylimiausios, kaip ir nėra blogo oro. Visa tai atėjo tik pažinus save ir priėmus save visą, kaip ir priėmus visa, kas vyksta aplink. Priėmiau ne kažkurią vieną, mielą savo pusę, bet pažinus ir kitas puses, jas atpažinusi, išjautusi ir paglosčiusi, nėriau į savęs pažinimo ežerą. Vanduo lyg veidrodis atspindėjo man savęs pačios paveikslą kuriame esu aš – nedaloma visuma. Ir jau žinau, kad nėra gamtoje augalo, žydinčio ištisus metus, iš savęs taip pat to nebesitikiu ir, oh, kaip gera! Kaip beprotiškai gera nebesitikėti nieko iš savęs ir kitų ir viską semti iš gyvenimo plačiais glėbiais ir žinoti, kad savo laimės kalvė esu aš pati.“

Moteris tikina, kad savo kasdieninės nuotaikos kūrėja  yra ji pati. „Jau nebeturiu laiko sėdėti ir mojuoti savo tolstančiom svajonėm. Būna dienų, kai esu beprotiškai užimta visiems, bet tomis dienomis būnu absoliučiai laisva sau ir artimiesiems – šoku, maudausi, dainuoju, plūduriuoju su vaikais vandenyje, naktį skaičiuojame krentančias žvaigždes ir niekam daugiau neturiu laiko, tik sau ir savo mylimiesiems, tylai, maldai. O būna dienų, kai dirbu iki tol, kol atrodo jaučiu kiekvieną savo raumenį ir atsigulus į lovą jau vietoje žodžio „labanakt“ lieka tik šypsena ir žinojimas, kad ryte bus lengviau, bet tokia ta mano laimė – work hard play hard. Toks mano balansas ir taip man tinka. Pastarieji metai buvo kupini iššūkių, dovanojantys neįkainojamas dovanas ir mano moteriška programa „meilė, kantrybė, atlaidumas, pagarba“ kaip po gero restart ir update veikia kaip niekad palaiminta visomis visatos jėgomis. Todėl ir dabar pasakysiu: Tu taip pat esi Moteris kūrėja, apdovanota visomis duotybėmis, todėl niekada nenuvertink savo galios ir brangink save bei savo laiką. Kai kuriems dalykams būdamos be vienos savaitės 38 metų mes tiesiog turime nebeturėti laiko ir tada jo atsiras viskam, kas mus džiugina, pakrauna, pakylėja iki dangaus ir neša veidu į saulę, pučiant vėjui į nugarą artyn savo svajonių!“, – už buvimą kartu dėkojo moteris ir linkėjo būti laimingais.