Skaitytojai bibliotekose renkasi meilės romanus

Populiariausių knygų bibliotekose pirmas vietas dalijasi meilės romanai. Bet bibliotekininkai dėl to nesikremta – esą net lengvi skaitiniai gali atvesti prie rimtesnės kūrybos.

Visada buvo populiarūs

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pateikė ataskaitą, kuri rodo, jog populiariausios lietuvių grožinės literatūros rašytojos tarp bibliotekų skaitytojų buvo meilės romanų autorės Elena De Strozzi ir Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. E.De Strozzi knygos paimtos 16 630 tūkst. kartų, I.Buivydaitės-Kupčinskienės – 14 979 tūkst. kartų.

Labai paprastai ir be jokios kritikos į klausimą, kas lemia tokį šio žanro populiarumą, atsakė Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, Lietuvos bibliotekininkų sąjungos (LBS) pirmininkas Petras Zurlys. Pasak jo, per amžius tokie lengvi skaitiniai buvo įdomūs. „Atsimenu, net ir tarybiniais metais tie meilės romanai buvo populiarūs ir juos su malonumu žmonės skaitydavo. Didžioji dalis ir dabar juos skaito. Manau, kad tai nėra blogai“, – teigė P.Zurlys.

Bibliotekos direktorius nemano, kad meilės romanai yra prasta literatūra. Pasak jo, jei žmogui patinka ir yra poreikis skaityti, tai tegul tik skaito. „Tie meilės romanai paskui atveda ir prie rimtosios literatūros. Nes skaitantis žmogus ateina į biblioteką, jis konsultuojasi su bibliotekininku, šis jam pasiūlo ką nors įdomesnio. Ilgainiui žmogus pamilsta ir kokį nors kitą žanrą. Apskritai geriau, kad skaito, negu neskaito“, – sakė LBS pirmininkas.

Lietuvių klasika užmiršta?

P.Zurlio teigimu, bibliotekos, gal kiek ir pataikaudamos skaitytojams, kai turėjo nedaug pinigų, pirkdavo tas knygas, kurias žmonės labiausiai skaito. Jo nuomone, mažesnėms bibliotekoms pirkti mokslinę literatūrą, kai trūksta lėšų, nebūtų buvę labai tikslinga. „Per pastaruosius dvejus trejus metus, kai nebuvo pinigų, buvo perkama populiarioji literatūra. Žmonės ką randa, tą ir skaito. Būtų gerai, kad bibliotekos galėtų nupirkti daugiau geros literatūros, tuomet žmonės daugiau tokios ir skaitytų“, – svarstė pašnekovas. Bet, kaip sakė P.Zurlys, ne viskas skaitoma tik bibliotekose ir reikia tikėtis, kad dalį tos geros literatūros žmonės patys nusiperka.

Pagal pateiktą ataskaitą pernai bibliotekoje daugiausia skaitytojų dėmesio taip pat sulaukė Vytautas Ažušilis, Vytautas Račickas, Jurga Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius, Daiva Vaitkevičiūtė, Vytautas V.Landsbergis, Romualdas Granauskas, Sigitas Parulskis. R.Granausko „Gyvenimas po klevu“ buvo daugiausia kartų – 2859 – 2011 m. skaitytojams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga.

Dešimtuke lietuvių klasikos – tik užuomazgos. Jos nebeskaito? O gal ji apskritai eina užmarštin? P.Zurlys taip manyti nelinkęs. Tačiau, jo nuomone, čia svarbų vaidmenį atlieka ne tik leidėjai ir bibliotekos, bet ir mokyklos. Anksčiau, pašnekovo pasakojimu, mokyklose reikėdavo perskaityti pačius kūrinius. Dabar jie adaptuoti, sutrumpinti, internete galima rasti tiesiog jų ištraukų. „Na, ir neskatina žmogaus domėtis. Galbūt tai irgi yra problema, kad paskui tais kūriniais nebesidomi“, – svarstė P.Zurlys.

Jis ir pats neabejingas lietuvių klasikams, turėdamas laiko paskaito Vincą Mykolaitį-Putiną, Juozą Paukštelį, Juozą Baltušį, Joną Avyžių bei kitus ir siūlo juos paskaityti savo vaikams.

Skaitoma ir mokslinė literatūra

Nagrinėjant LATGA-A ataskaitą matyti, kad paklausios tarp skaitytojų buvo I.Buivydaitės-Kupčinskienės knygos „Padovanok man savaitgalį“ (2037), „Ironiški stebuklai“ (1943), „Geriausios draugės“ (1846), „Laimingojo namo melodramos“ (1761), J.Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“ (1841), Just.Marcinkevičiaus „Mažvydas“ (1753).

Populiariausia užsienio autoriaus grožinės literatūros knyga Lietuvos bibliotekose buvo Jodi Picoult „Mano sesers globėja“. Ją skaitytojai ėmė 3287 kartus. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir Malvino Burgesso „Heroinas“, Jeromo Selindgerio „Rugiuose prie bedugnės“, Aleksandros Marininos „Svetima kaukė“ ir „Staugiantys vienatvės šunys“.

Ataskaitos duomenimis, populiariausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga pernai tapo Vytauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbonavičiaus „Marketingas“. Ji paimta 1835 kartus. Didelis susidomėjimas ir Folomenos Taunytės-Paškonienės, Evaldo Nekrašo, Arvydo Pajuodžio, Alfonso Laurinavičiaus, Viktorijos Daujotytės, R.Jusienės, Algimanto Sakalo, Giedrės Butkienės mokslinės literatūros darbais. Šie duomenys buvo surinkti iš 66 Lietuvos bibliotekų.

Populiariausi lietuvių grožinės literatūros autoriai

Elena De Strozzi (16 630 kartų)

Irena Buivydaitė-Kupčinskienė (14 979 kartai)

Vytautas Ažušilis (8923 kartai)

Vytautas Račickas (8708 kartai)

Jurga Ivanauskaitė (8561 kartas)

Justinas Marcinkevičius (7452 kartai)

Daiva Vaitkevičiūtė (7233 kartai)

Vytautas V.Landsbergis (6651 kartas)

Romualdas Granauskas (6380 kartų)

Sigitas Parulskis (5047 kartai)