Ką tik šešiasdešimtmetį pasitikusi savo gyvenimą viešinti vengianti dainininkė Rosita Čivilytė daugelį nustebino išleidusi biografinę knygą ir pristačiusi būsimą dokumentinį filmą.

„Knyga yra apie namus – išorinius ir vidinius, kuriuose buvo ir šilta, ir šaltoka dėl tam tikrų emocinių patirčių. Turiu galvoje vaikystę, paauglystę“, – laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ pasakojo garsi dainininkė.

Anot jos, kalbėjimas apie tai buvo tarsi pripažinimas, kad buvo visko – ir tiek to, kad buvo.

„Reikia gyvenime kažkokios satisfakcijos, kad praeitį padėtum į pagarbią lentyną“, – šypsojosi ji.

Knygoje Rosita Čivilytė atskleidė ir kaip nustojo kreipti dėmesį į galybę aplinkos nuomonių.

„Arčiau keturiasdešimties supratau, kad man visai tas pats, ar aš dainuoju, kaip dainuoju ir ar tai darau mechaniškai. Visi sakė: kaip šiandien buvo gerai, kaip fainai, kaip tu puikiai atrodai. O aš galvoju: o Dieve, ką tiems žmonėms pasakyti? Ne, neturiu jiems ko sakyti, nes tai ne jų problemos. Tai ir ne mano problemos. Sugrįšiu prie to, kad esu žmogus, kuris auga ir kuris kartais lūžta“, – atviravo R. Čivilytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Knygoje dainininkė atsivėrė ir apie neseniai jai diagnozuotą retą genetinę ligą – miotoninę raumenų distrofiją.

„Kai paskaičiau apie tą ligą, tai nieko gero... Ten baisūs dalykai. Bet mano yra antroji rūšis, kuri šiek tiek saugesnė – su ja galima gyventi. Tą ir darau, be to – turiu gerus gydytojus“, – pasakojo ji laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.

Retos genetinės ligos Lietuvoje net netiria, dėl to diagnozė užtruko ilgai. Visgi Rosita nenusileido – žinojo, kad kažkas ne taip.

„Dešimt metų ėjau pas gydytojus. Esu ta, kuri mėgsta išsireikalauti tam tikrų dalykų – jaučiau, kad man kažkas darosi“, – sakė moteris.

Nors gydytojai tikino, kad viskas gerai, Rosita nenusileido.

„Ligos padariniai yra nemigos, kurios labiausiai išbalansuoja. Kartais mąstymas darosi sulėtėjęs, užtat ir mano gyvenimo būdas gerokai sulėtėjo, ir aš ant scenos sulėtėjau. Atsirado ir daug gerų dalykų – tai toks žvilgsnis iš šalies į save. Atsirado erdvės matyti save iš šalies ir man tai patinka“, – šypsojosi dainininkė.

Neseniai 60-ąjį jubiliejų paminėjusi R. Čivilytė džiaugiasi, kaip pati sako, paprastesniu gyvenimo etapu.

„Buvo daug šurmulio, jaunystės, hormonų, muzikavimo, daug žmonių aplink, patarėjų, kurie žino geriau už tave. Buvo, kad neišlaikai savo vidinio stuburo ir vidinės nuomonės. Dažnai buvo, kad pasiduodi vienai ar kitai įtakai ir supranti: velnias, vėl sudainavau taip, kaip nenorėjau ir ko nenorėjau, ko nesvajojau. Taigi ta pauzė, kuri įvyko nuo keturiasdešimties, man buvo labai labai naudinga“, – laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ kalbėjo Rosita Čivilytė.