B.Grebenščikovas, džiūgaujant publikai, klube šaltakraujiškai prisidegė cigaretę

Tik atvykęs į Kauno muzikinį klubą „Siena“ Borisas Grebenščikovas klestelėjo ant grindų, atsirėmė į koloną ir užmerkė akis. Jei ne kuprinė ir blizgančią skustą galvą dengianti kepė, jis atrodytų tarsi scenoje tarp smilkstančių smilkalų medituojantis vienuolis. Metus rytietišką barzdelę auginantis rusų rokenrolo guru klausėsi repetuojančios savo grupės „Akvarium“.

Paaukojo futbolo rungtynes

Į Lietuvą B.Grebenščikovas ir šeši grupės nariai atvyko su dešimties žmonių palyda. Technikai, apšvietėjai, dvi komandos narių draugės ir žilabarzdis tatuiruotas garso operatorius. Koncertas vėlavo 40 minučių, o mažoje Kauno klubo salėje nebuvo kur nukristi obuoliui – susigrūdo apie 400 gerbėjų. Studentai, gydytojai, mokytojos, bankininkai, verslininkai, sportininkai.

„Akvariumo“ atvykimo dieną buvau pasižymėjęs prieš du mėnesius, – prisipažino Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. Dėl koncerto jis paaukojo Kaune vykusias federacijos taurės pusfinalio rungtynes tarp „Kauno“ ir „Ekrano“. – Be to, Rusijos futbolo federacijos prezidentas prašė perduoti Borisui linkėjimus.“

Magiška, keltiška, indiška, rusiška, europietiška muzika, subtilaus humoro prisotinti tekstai: programa „Lunij tur“, be abejonės, užkariavo ne tik senų, bet ir naujų „Akvarium“ gerbėjų širdis.

Borisas grojo ir dainavo be pertraukos beveik dvi valandas. Ne vienos dainos tekstus kartu su juo kartojo ištikimiausi gerbėjai.

Išgirdo prašymą pasilikti

„Rūkas virš ryžių lauko…“ – po šių dainos žodžių B.Grebenščikovas pažeidė Lietuvos įstatymus: klubo patalpose užsirūkė cigaretę. Gerbėjai atlaidžiai šypsojosi.

Kartkartėmis Borisas pakildavo nuo kėdės, akimis kalbėjo su kolegomis, vienam jų pirštais parodė ragiukus. Apdovanodavo šypsena ir dėkodamas rytietiškai suglausdavo delnus. Žmonės šaukė, plojo.

„Borisai, nesėsk, mes tavęs nematome“, – pasigirdo tolumoje. „Supraskite senelį“, – šypsojosi 54 metų „Akvariumo“ lyderis.

„Borisai, atvažiuokite dar kartą“, – nujausdami koncerto pabaigą šaukė žiūrovai. „Borisai, geriau visai neišvažiuokite. Mes jus išmaitinsime“, – kažkas pasiūlė.

Plojimai truko 300 sekundžių. Muzikantai sugrįžo. „Ačiū“, – atlikę dar tris dainas apsikabino Sankt Peterburgo muzikantai ir nusilenkė tris kartus.

Kirpėjai – ir apsaugininkai?

– Kalbėta, kad jūs atvyksite su trimis japonų kirpėjais. Tai tik gandai?“

– po koncerto Kaune „Akvariumas“ išvyko tiesiai į Rygą, todėl pokalbiui buvo skirtos trys minutės.

– Jie jau Rygoje. Tiesa, du, ne trys. Vienas išėjo į japonų chorą.

– Jie visą laiką kartu?

– Kartais priekyje. Saugo viešbutį, kuriame gyvenu. Ir prižiūri mano barzdą, tepa jūros dumbliais, man daro masažus.

– Ne gandas ir tai, kad vaikystėje rašėte laišką Nikitai Chruščiovui?

– Rašiau ne tik jam. Daug laiškų rašiau tuomečiam Kongo prezidentui.

– Ką laiške parašytumėte Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui?

– O kam laišku? Dabar yra elektroninis paštas. Su Putinu diskutuojame apie XIII amžiaus Japonijos samurajų etiką.

– Kažkada sakėte, kad dabar valdžioje – ne tokie blogi ir gan raštingi vaikinai.

– Palyginti su ankstesnėmis valdžiomis, dabar išties ne tokie blogi ir raštingesni vaikinai.

– Mėgstate istoriją, daugeliui esate išminčius, bet kartu mėgstate „Žiedų valdovą“, „Narnijos kronikas“ ir „Harį Poterį“. Kas tai – noras grįžti į vaikystę?

– Tai – taip pat istorija.

– Tačiau kodėl sakote, kad praeities muzika nereikalinga? Tai taip pat istorija.

– Praeities muzika turi likti praeityje. Jos ir taip daug. O be praeities nebus istorijos.

– Ar kada nors gyvenime jautėtės tarsi būtumėte akvariume: stebimas ir negalintis peržengti ribų?

– Niekada.

– Pastaruoju metu nevartojate nė lašo alkoholio, nevalgote mėsos. Kodėl?

– Pavargau. Nuo alkoholio.

– Ir gyvenate Rytų principu: vakar jau įvyko, rytojus tėra tik žodis ir gyvenate čia ir dabar?

– Visiškai teisingai.