R. Norvilė: kai turi hobį, nėra laiko galvoti apie blogus dalykus

"Kažkaip aš gyvenime vis taip pasirenku – kur sudėtingiau", – sako atlikėja Renata Norvilė, dainininko Deivio Norvilo žmona, dar prieš karantiną pabaigusi epoksido liejimo kursus, įgijusi naują hobį ir pradėjusi kurti išskirtines interjero detales. Ir tai gali būti ne pabaiga – aktyvi moteris turi planų įgyvendinti jaunystės svajonę.

Vyriškų darbų mėgėja

"Galėčiau sakyti, kad kaltas karantinas, bet vis dėlto tie mokslai atsirado prieš pat karantiną – karantinas tik paskatino mane gaminti", – sako R.Norvilė.

Moteris jau senokai domėjosi, kaip iš epoksido liejami stalai, grindys. "Man, kaip vyriškų darbų mėgėjai, labai visa tai patiko, – šypsosi pašnekovė. – Tačiau reikėjo praplėsti savo žinias – ne vien tik kažkur mačiau, girdėjau, bet ir pati moku, galiu. Matyt, mintys prišaukė tuos reikalingus žmones ar žinias."

Renata socialiniuose tinkluose rado informacijos apie epoksido liejimo mokymus Vilniuje, Kaune. Tačiau taip susiklostė, kad tuomet turėjo darbų, tad nepavyko į juos nuvažiuoti. Kai pamatė, kad jau paskutiniai kursai, pagalvojo, jog trauktis nėra kur – viską metė ir nulėkė. Kaip tyčia tuo metu mokymai vyko Klaipėdoje. Tad, kaip sakoma, viskam turi ateiti savas laikas.

Kursuose buvo apie 80 vyrų ir vos kelios moterys, tarp kurių – ir Renata.

"Apsilankiusi mokymuose pagaliau supratau, kas tai, – sako pašnekovė. – Iškart atsisakiau minčių, kad liesiu grindis, – galbūt kada nors gyvenime, kai būsiu jau daug metų padirbėjusi su epoksidu. Tiesiog esu per daug atsakinga ir jeigu man, neduok Dieve, kas nors nepavyktų, būtų išmesti labai dideli pinigai ir nuviltas klientas – to sau neatleisčiau. Stalų dideliausių, kaip aš įsivaizdavau, kad liesiu, irgi imtis kol kas nesiryžčiau. Supratau, kad reikia bandyti nuo mažesnių, lengvesnių dalykų."

Sunkumai nebaugina

Šeima pasako savo nuomonę, kas jiems gražu, kas ne. Jei sukritikuoja, tai labai grūdina – greitai manyje sukyla kovingoji pusė.

Renata pasakoja, tam, kad galėtum dirbti su epoksidu, turi kaip reikiant pasiruošti – turėti specialią kaukę, akinius, pirštines, kai kam reikia ir kombinezono, nes epoksidas gali sukelti ir alergijų, ir akių uždegimą. Negali tiesiog sėdėdamas ir kavą gurkšnodamas tuo užsiimti. Turi būti atskiros patalpos, tam tikra temperatūra.

Bet jos visa tai neišgąsdino. "Kažkaip aš gyvenime vis taip pasirenku – kur sudėtingiau, ten man ir reikia. Vyrą buvo sunku paimti, bet va, išlaukiau. Gėles būtinai auginu tas, kurios kaprizingos, ir vis tiek aš jas auginu. Ir su darbais taip pat – kuo sunkiau, tuo man smagiau", – juokiasi moteris.

Liejiniui iš pradžių paruošiama speciali forma. Į skaidrų epoksidą gali būti dedama įvairių medžiagų: pigmentų, spalvų, medžio gabaliukų – priklauso nuo to, koks pageidaujamas galutinis gaminys.

Vien išlieti gaminį neužtenka – reikia dar tą liejinį ir apdoroti: nušlifuoti, nupoliruoti ar nulakuoti, vėliau, jeigu reikia, frezuoti, skyles pragręžti. Visa tai Renata daro pati.

"Norėdama, kad išeitų taip, kaip suplanavau, po kursų aš dar beveik metus ieškojau įvairios informacijos – kodėl išeina taip, o ne kitaip, ką padaryti, kad nebūtų taip, o kas bus, jeigu padarysi taip. Mano vyras klausė: "Kada tu pradėsi?" Sakau, man reikia viską sužinoti, kad nebūtų jokių "o jeigu"?" – pasakoja R.Norvilė.

Pradėjo ji nuo mažų dalykėlių, kad pamatytų, ar tinkamai sumaišė, ar gerai išmatavo, ar stingsta ir pan. Vėliau liejo padėkliukus, padėklus, vazeles. Dabar mėgstamiausi jos gaminiai – laikrodžiai, nors prie jų, nuliejus formą, dar tenka nemažai laiko praleisti.

Dabar šiai veiklai ji turi dirbtuvėlę. Prie namų kieme ar sodyboje gali nebent šlifuoti, paskutinius procesus atlikti.

Ar puošia savo kūriniais namus? "Mūsų namuose dabar – vos ne malkinė. Turiu ten daug vadinamųjų paruoštukų – medukų, kurie vis dar džiūsta, paskui juos reikia valyti, šlifuoti, tvarkyti. Dar turiu jau pagamintų dalykų, kurie laukia paskutinių štrichų", – sako pašnekovė.

Rezultatas: mėgstamiausi R.Norvilės liejiniai – laikrodžiai, jie puošia ne vieną interjerą.

Jau sulaukia užsakymų

Renatai labiausiai patinka kurti sieninius laikrodžius. Pirmuosius dovanojo draugams, dar jau gauna užsakymų, tad yra žmonių, kurie džiaugiasi jos gaminiais ir labai patenkinti, tad ir gražių atsiliepimų sulaukia.

Buvo keli užsakymai, kai žmonės pasakė, kokių nori dydžių, spalvų, net atsiuntė nuotraukų, kaip kambarys atrodo, kokios spalvos vyrauja. Buvo ir tokių, kurie atsiuntė nuotrauką ir prašė tokio paties. Teko pasakyti, kad tokio tikrai nebus, nes spalvos ne visada suguls taip, kaip norisi. Kuriant šia technika daiktai kaskart išeina unikalūs – antro tokio padaryti beveik neįmanoma.

Kiek užtrunka pagaminti laikrodį? Pasak R.Norvilės, priklauso, kokio dydžio, kokios medžiagos – ar su medžiu, ar lieji tiesiog ant medinės lentelės. "Sakyčiau – nuo vienos savaitės, – sako kūrėja. – Stingimo laikas priklauso nuo to, kokį kūrinį gamini, – vieno sluoksnio, dviejų ar trijų. Paskui dar reikia tvarkyti, pabaigti. Gal profesionalai turi kažkokių ypatingų įrankių, su kuriais gali padaryti ir greičiau. Aš tų ypatingų įrankių neturiu, tai viskas vyksta natūraliai."

Tiems, kurie domisi šia technika, pašnekovė pataria iškart ieškotis kursų, nebandyti to išmokti patiems, nes didelė tikimybė, kad gaminys keliaus į šiukšlyną. Geriau baigti mokymus, kad suprastum, kas tai apskritai yra ir ar tau to tikrai reikia.

Kritika skatina veikti

Kuriant šia technika, daiktai kaskart išeina unikalūs – tokio paties padaryti beveik neįmanoma.

Renata pasakoja, kad namiškiai iš pradžių ją šiek tiek traukė per dantį, bet dabar jau džiaugiasi kiekvienu pavykusiu gaminiu kartu su ja.

"Šeima pasako savo nuomonę, kas jiems gražu, kas ne, – pasakoja moteris. – Jei sukritikuoja, tai labai grūdina – greitai manyje sukyla kovingoji pusė: jeigu man pasako, kad kažko negaliu, tai būtinai pradėsiu daryti viską, kalnus nuversiu, kad įrodyčiau, jog galiu. Iš kitos pusės, kai pasako, kad kažkas negerai, netinka – tada matai, kur tobulėti. Kai pagiria, kad labai gražu, gerai – pakelia nuotaiką."

Paklausta, gal planuose yra koks naujas hobis, R.Norvilė juokiasi, kad jos vyras dažniau keičia hobius nei ji – jos hobiai užsilieka ilgesniam laikui. Vis dėlto šiokių tokių minčių yra.

"Pabaigusi mokyklą labai norėjau būti kirpėja, bet mama man neleido, – sako Renata. – Ta jaunystės svajonė kažkur vis dar yra, tad galvoju, gal reikėtų baigti kirpėjų kursus ar mokymus. Tiesa, savo vyrą senų seniausiai kerpu pati. Kaip pavyksta – jam gerai, o jeigu jam gerai, tai ir man gerai. Bet pasimokyti norėčiau – juk ant pečių nešioti nereikės. Kuo daugiau žinai ir moki, tuo geriau."

Renata linki kiekvienam žmogui atrasti savo aistrą, kad ir kokia ji būtų, – mezgimas, rašymas, skaitymas, kalbų studijavimas, rankdarbiai... Kai darai tai, kas tau patinka, tada ir gyvenimas tampa linksmesnis ir smagesnis, ir jautiesi geriau, ir sveikata geresnė. Kai sėdi ir nieko nedarai, tada belieka tik ligų ieškoti. "Kai turi hobį, nėra laiko galvoti apie blogus dalykus", – įsitikino R.Norvilė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo

Jo portretas
yra žmonių apie kuriuos mano bobulė sakydavo ,,Gali jį pasimt kaip stovi biedną, nuogą, basą - turi tokią galvą ir rankas kad gyvensi, galybę užgyvensi ir atsidžiaugt juo niekad negalėsi. ..":D)

Birutė

Birutė portretas
Linkiu sėkmės juk tai Dievo dovana kaip padarai kam nors gero,malonaus.O tokių žmonių yra labai daug ir visiems linkiu mėgautis savo darbeliais,džiuginti kitus.

Nemažai

Nemažai portretas
yra ir kitų gabių žmmonių kurie padaro l.gerus rankų darbo dalykus tik jų nėra kur realizuoti. Jeigu nori prekiaut mugėse - baisūs vietų ikainiai na o parduotuvių katros tuo užsiima irgi nėra. Ai tiesa, yra. Visokiu alia pusiau kinišku suvenyrų pusiau tautodailės dirbinių.Tik jos padarytos kontrabandos ir kitiems pinigams plauti bet neparduot amatininku namudiniku ar paprasčiausiai gabių žmonių produkcijai. Ilgai juokiausi kai pažystamų dėka daėjo kaip tokios vietos išsilaiko, kodėl jos neturi pastovių patalpų ( nuolat keičia kad sumėtyt pėdas) ir stovi be judesio mėnesiais,,prekiaudamos" be ten užeinančių žmonių
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių