Prie Prezidentūros LGBT bendruomenę palaikė ir žinomi žmonės: žėrė kritiką valstybės vadovui

Siekdami atkreipti šalies vadovo dėmesį šeštadienį prie moters prisijungė kai kurie politikai, žinomi žmonės.

„Man labai nepatinka, ką jis daro ir ką šneka dabar, nes aš manau, kad prezidentas (arba prezidentė) turi atstovauti visiems žmonėms, čia yra jo darbas“, – savo mintimis pasidalijo dainininkė Erica Jennings.

Žinoma moteris teigė siekianti, jog visi žmonės, nepaisant jo seksualinės orientacijos, būtų lygūs. 

„Aš girdėjau apie Rasą, kad ji kasdien stovi čia, – sakė E. Jennings. – Man yra nesuvokiama, kad mes turime apie tai šnekėti šiais laikais, XXI amžiuje, man yra visiška nesąmonė, bet mes turim. Akivaizdžiai yra problemų vis dar, nėra lygių teisių.“

Erica Jennings. Butauto Barausko nuotr.

Renginyje dalyvavo ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.

„Jis turėtų būti labiau tetis visiems negu tas, kuris pila vandenį ant besisukančio malūno, kurį reikėtų jau seniai stabdyti“, – LNK Žinioms sakė .Nomeda Marčėnaitė.

Čia susirinkusieji teigė, kad G. Nausėda eilinį kartą bijo išsakyti aiškią nuomonę.

„Šiuo atžvilgiu žmogus mano akyse susilaukė užuojautos. Jis nesijaučia prezidentu“, – žėrė ir N. Oželytė.

Seimo narys T. V. Raskevičius dar prieš įvykstant renginiui teigė, kad priežasčių dalyvauti jame netrūksta.

„Pakaktų jau vien to, kad priėmęs mamos kvietimą pasikalbėti apie LGBT+ žmonių diskriminaciją, Prezidentas iškart pasakė, kad kalbėsis ne apie mamos, o apie savo rūpesčius, būtent „kitų visuomenės grupių persekiojimą.“ Iš tiesų, Prezidentas nuoširdžiai galvoja, kad visuomenės grupė, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra atvirai terorizuojama neapykantos komentarais, šią bendruomenę reprezentuojančių simbolių išniekinimu ir užterliojimu viešoje erdvėje bei atvirai įstatymuose įtvirtinta diskriminacija, kažką „persekioja“. „Persekioja“, matyt, tuos, kurie mielai ištrintų mus ne tik iš viešojo gyvenimo, bet ir nuo žemės paviršiaus. Mažuma „persekioja“ daugumą. Žmonės, siekiantys lygiateisiškumo, „persekioja“ tuos, kurie jokia kaina nenori to lygiateisiškumo suteikti, nors pagal Konstituciją visi žmonės yra lygūs įstatymui ir institucijoms. Tame tarpe – ir mūsų šalies Prezidentui“, – sakė T. V. Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius. Butauto Barausko nuotr.

Jis teigė, kad jau pusę metų negali susitikti su prezidentu ir išgirsti jo aiškios nuomonės apie Partnerystės įstatymą.

„Prezidentas šį įstatymą aptarė su visais – su filosofais, su Bažnyčios hierarchais, su „maršistais“, bet tik ne su įstatymo rengėjais ir žmonėmis, kuriems tas įstatymas būtų labiausiai aktualus – tos pačios lyties poromis. Dar daugiau, Prezidentas liepos mėnesį viešai pasakė, kad įstatymą būtų vetavęs, nors jis net nebuvo svarstomas Seime. Įdomu, ar žinote kokį nors kitą teisės akto projektą, dėl kurio įsigaliojimo Prezidentas turėtų tokią stiprią išankstinę nuomonę? Bijau, kad įtempta Prezidento darbotvarkė nėra pagrindinė šio nenoro bendrauti priežastis. Štai kitą pirmadienį (tą pačią dieną, kai suplanuotas susitikimas su Rasa) Lietuvos Konstitucijos dienos proga Prezidentūroje organizuojamas renginys „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žmogaus teisės“. Nors renginyje svečių netrūks, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui vietos, kad ir svečio teisėmis, tame renginyje neatsirado. Labai džiaugiuosi, kad Prezidentas nedelsdamas atsiliepė į Rasos kvietimą susitikti ir aptarti LGBT+ bendruomenės lūkesčius. Manau, man irgi reikės pasidaryti atitinkamas išvadas. Jei vienintelis tinkamas būdas susitikti su Gitanu Nausėda yra paprašyti to susitikimo atsistojus po Prezidentūros langais, esu tam pasiruošęs“, – dėstė T. V. Raskevičius.

Po renginio jo organizatorė Dovilė Filmanavičiūtė padėkojo visiems jame dalyvavusiems. „Geras jausmas šeštadienio rytą leisti su bendraminčiais, kuriems žmogaus teisės Lietuvoje yra prioritetas, o ne rinkimų agitacijos punktukas, kurį paskiau galėsi vartyti kaip patogu“, – sakė moteris.