„Tiek su Teisingumo ministerija, tiek su eile žmonių iš nevyriausybinio sektoriaus aš iniciavau tam tikrą įrankį – galbūt už savaitės pabandysime pateikti Seimo frakcijoms konkrečius klausimus su atsakymais „TAIP“ ir „NE“ dėl to, kur bus Seimo narių valia ir pritarimas dėl partnerystės turinio“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė L. Šedvydis.

„(Tikslas išsiaiškinti – ELTA), koks realus projektas galėtų Seime gauti pakankamai stabilią daugumą“, – sakė politikas.

Visgi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pabrėžia, kad visų su partnerystės institutu susijusių klausimų per šią kadenciją, greičiausiai, nepavyks išspręsti.

„Šita diskusija nesibaigs vienu projektu. Tikėtina, kad mes apie tai diskutuosime dar kokį dešimtmetį. Bet mano noras, kad po šios kadencijos tai jau būtų diskusijos apie detales“, – akcentavo jis.

„Vienintelis kelias, kaip (partnerystė – ELTA) gali būti įtvirtinta – tai per platesnį konsensusą, per tam tikrų temų ar potemių atidėjimą laikui (...) ir išskaidymą pačios problemos klausimais, į kuriuos Seimo nariai galėtų duoti prasmingus atsakymus“, – sakė jis.

Civilinės sąjungos perspektyvos daugiausia priklauso nuo palankumo LSDP frakcijoje

Savo ruožtu kalbėdamas apie du žingsnius praėjusios kadencijos Seime jau praėjusį Civilinės sąjungos įstatymą, L. Šedvydis pripažįsta turįs abejonių, ar šis projektas dabartinės sudėties parlamente sulauktų reikiamo palaikymo. Politikas pabrėžia, kad šio projekto sėkmė labiausiai priklausytų nuo to, ar jis susilauks reikiamos paramos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijoje Seime.

„Turiu abejonių dėl perspektyvumo Seimo salėje – ar sulauktų toks projektas pakankamai balsų. (...) Vėlgi, labai, labai priklauso nuo kolegų Seimo narių, o daugiausia, atvirai pasakysiu, nuo palankumo tokiam sprendimui socialdemokratų frakcijoje“, – sakė L. Šedvydis, įspėdamas ir apie rizikas, jei šiam projektui nebūtų pritarta.

Pralaimėjimas Seimo salėje, reikštų dar vieną homofobinių pareiškimų bangą, kažkokių aistrų sukėlimą. 

„Pralaimėjimas Seimo salėje, reikštų dar vieną homofobinių pareiškimų bangą, kažkokių aistrų sukėlimą. Kita vertus, jeigu pritarimas būtų ir neturėtume prezidento veto, tokiu atveju mes išspręstume problemą“, – sakė politikas.

Praėjusį trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė grupės parlamento liberalų siūlymui patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą. Dabartinėje projekto redakcijoje numatoma, kad, Seimui pritarus, civilinė sąjunga įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.

Po komiteto verdikto, daug diskusijų keliantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų grįžti paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.