Sankt Peterburgo gyventojai siūlo: miestą aplankykite dabar, kol jis nepasikeitė

Trys priežastys, kodėl neverta vykti į Sankt Peterburgą. Miestą apgaubusi naktis – šviesiau būna vos tris valandas per parą. Ar pagrįstos kalbos apie antisemitines nuotaikas? Milicininkai užsieniečius perspėja, kad pasivaikščiojimai gali baigtis ligoninės palatoje. Ir galiausiai – kartais paskutine stotele tampa Latvijos ir Rusijos siena.

Tačiau priežasčių, kodėl verta aplankyti antrą pagal dydį Rusijos ir ketvirtą Europos mietą, yra gerokai daugiau. Rusai žino, kas yra jų šalies vizitinė kortelė. Maskvoje – „caras Putinas“ su dvaru Raudonojoje aikštėje, šiaurėje – Ermitažas ir įspūdinga Sankt Peterburgo architektūra.

Rusai moka tuo didžiuotis. Didysis, išskirtinis, talentingasis – tai mėgstamiausi jų būdvardžiai, kai kalba apie buvusią Sovietų Sąjungą, apie savo miestą, apie slavų kultūrą.

Tiesa, kai ant stalo stovi tušti degtinės buteliai, gali išgirsti ir kitokių kalbų.

Už Sovietų Sąjungą

Apie Sankt Peterburgą galima pasakoti vien skaičiais: 43 aukštosios mokyklos, 43 muziejai, 16 profe-sionalų teatrų, šimtai kitų kultūros ir meno įstaigų. Tačiau šie skaičiai rūpi ne visiems rusams, kai kuriems įsiminė kiti.

Pagrindinėje gatvėje išsirikiavusios aštuonios moterys tą skaičių užrašė savo transparantuose, ryškiausiai šviečia vienas devyni devyni nulis. Kitaip 1990-ieji.

Jos laikė ir raudoną vėliavą, ir kelis Stalino portretus. Atrodo išsikvėpusios. Tokių protestų Rusijoje vyksta kasdien. Niekas į pensinio amžiaus moteris nebekreipia dėmesio, nebent turistai.

„Kodėl laikote diktatoriaus portretą ir reikalaujate atkurti Sovietų Sąjungą?“ – paklausiau. Atrodo, kad jos laukė tokio klausimo. „Atkurkime tautų draugystę“, – rėkė rusė, nors po kailine kepure buvo matyti tik jos akys ir auksiniai dantys.

„Litva? Mano vyras iš Lietuvos“, – Šumskiene prisistačiusi protestuotoja atlyžo, bet tik po to, kai dar kelis kartus pakartojo, kad vėl turėtume gyventi kartu.

Stiklas viskio už 150 litų

Tačiau yra rusų, kurie nejaučia jokios nostalgijos praeičiai. Jie važinėja naujausiais „Mercedes“ ir lankosi išskirtiniuose naktiniuose klubuose. Pinigų neskaičiuoja daugiau nei 10 proc. Sankt Peterburgo gyventojų – maždaug tiek, kiek gyvena visame Vilniuje.

Jiems įrengti klubai, restoranai, parduotuvės. Tose vietose kainos siekia Europos rekordus. „Arena“ – viena tokių. Klubas, į kurį svajoja patekti visi rusai. Ten linksminasi žvaigždės ir turtuoliai, o stiklas viskio kainuoja 150 litų.

Svajoja, bet daugelis supranta, kad tos durys jiems niekada neatsivers. „Užsieniečiai gali pabandyti, vietiniams neverta gaišti laiko. Jei tavęs nepažįsta apsaugininkai, nepraleis“, – paaiškino kito prestižinio baro „CCCP“ padavėja.

Ji gerai susipažinusi su vietinio elito taisyklėmis. Visą parą dirbančiame bare paryčiais susirenka auksinis Sankt Peterburgo jaunimas. 14 litų už alaus bokalą jiems atrodo juokingai mažai. „Ko jau ko, bet pinigų jie negaili. Pavaišina ir neturtingas, bet seksualias ruses. Jei nori susirasti perspektyvų vaikiną, eik į „CCCP“ – tai žino visos moterys“, –
sakė padavėja.

Mėtosi nustipusios žiurkės

Ana gurkšnoja šampaną. Iki Naujųjų metų liko mažiau nei para. Ji kelis kartus bandė išvykti iš Rusijos. „Bet Rusija – tarsi pelkė. Įtraukusi nenori paleisti“, – aiškino moteris. Ji bandė, buvo ištekėjusi už šveicaro, vėliau italo, bet santuokos žlugo.

„Dabar gyvenu tokioje šalyje, kurios negaliu pakęsti, – tęsia ji. – Kaip pragyventi už 650 dolerių per mėnesį?“ Ji žino būdą, tam ir atėjo į populiariausią naktinį barą, bet abejoja, ar pasiseks. Jai jau dvidešimt devyneri.  

Kitų moterų likimas gerokai dramatiškesnis. Jos kasdien stovi gatvėse ir prašo išmaldos. Bent dešimties rublių, nors už tiek nenusipirksi net duonos. Sankt Peterburge ji du kartus brangesnė nei Lietuvoje.

Spindintys fasadai, gatves nuklojusios nustipusios žiurkės ir milžiniška, bet skirtinga žmonių minia – tai irgi būtini antrojo Rusijos miesto simboliai.

Užplūdo emigrantai

Kai kas Sankt Peterburgo gyventojus vis dėlto vienija – atrodo, kad jie iš tiesų didžiuojasi savo šalimi. „Čia gyveno ir kūrė didysis mūsų poetas Aleksandras Puškinas. Būtinai aplankykite įspūdingąjį Ermitažą – miesto perlą“, – tokias frazes jie taria ne iš reikalo, bet iš širdies.

Ir juos galima suprasti. Sankt Peterburgas – įspūdingas miestas, kuriame yra ką pamatyti, kuriame galima pajusti tikrąją Rusijos dvasią, kuriame įmanoma grįžti į praeitį.

„Gerai, kad atvykote dabar, kol miestas nepasikeitė“, – rodydama į šimtus emigrantų iš Centrinės Azijos šalių ekskursiją baigė gidė.