Išklausius jo pasakojimų apie ekstremalias žūklės ekspedicijas susidaro įspūdis, kad šis žmogus galėtų užmigti pasidėjęs akmenį po galva.

Meškerė adrenalinui žvejoti

„Gamtoje reikia visiškai išsikrauti. Vyriškai. Ir žvejyba turi būti pakankamai sunki, emocinga, įdomi, o ne kokia nors užsakyta, suplanuota pagal programą. Todėl mūsų kelionės būna kiek ekstremalios - renkamės vietas, kur įžengia retas žmogus, gyvename palapinėse ir panašiai", - dėstė antrą dešimtmetį gyvuojančios televizijos laidos „Vienam gale kablys" rengėjas, dar nespėjęs apšilti kojų po eilinės savo iškylos.

Priremtas klausimu, ar šioje vyriškoje adrenalino medžiotojų kompanijoje dailiosios lyties atstovės nepageidautinos, pašnekovas tik valiūkiškai šyptelėja - kokia gi dama galėtų pakęsti tiek varginamų nepatogumų. Paulius apie žvejybai neabejingas ir ištvermingas moteris yra girdėjęs, tačiau prisipažįsta asmeniškai tokių nepažįstantis.
Bene garsiausiam Lietuvos žvejui ekstremalios išvykos - puiki galimybė ne tik išbandyti save, bet ir pažinti kitą žmogų bei įsitikinti, ko jis iš tiesų yra vertas.

Tarp artimų ir laiko išbandytų P.Korsako bendražygių - nemažai ir gana garsių Lietuvos žmonių. Tačiau Paulius nelinkęs žongliruoti jų pavardėmis, kaip ir „parduoti" savo kuriamai laidai asmeninių kelionių - pašnekovo nuomone, tam tikrus dalykus reikia pasilikti sau, juolab kad žiniasklaidoje ir taip apstu apatinių baltinių demonstravimo.
„Negalėčiau sakyti, kad tiesiog tūnome įsibridę į vandenį ir daugiau nieko, - tai būtų netiesa", - provokuojamas apie galbūt kompromituojančius kadrus paslaptingai šypsojosi P.Korsakas.

Lipdo ir plevėsos etiketę

37-erių vyras, ištaikęs popietę pokalbiui tarp laidos montavimo ir išvykos į žūklės varžybas Rusijoje, vis dėlto neslėpė - jo gyvenimą suka ne vien kelionės ir darbas. „Alaus bokalą su bičiuliais mostelėti, pasilinksminti iš širdies būtina", - aiškino jis.
O kaipgi viliokės „undinės"? Paulius šypsodamasis dievagojosi, kad jų nežvejojąs nei iškylose, nei gatvėse ar klubuose - veikiau vadovaujasi filosofija, jog jeigu tai, skirtajai, šalia bus lemta atsirasti, taip ir įvyks.

„Tiesiog kažkas gyvenime atsiranda, po to dingsta. Tikiesi, kad sutikai tą tikrąjį žmogų, tačiau gali apsigauti, nusivilti. Apskritai moterų ir vyrų santykiai - sudėtingas dalykas. O dar tenka sulaukti replikų - taigi čia tas, iš „teliko", plevėsa. Iš tiesų man tokius dalykus keista girdėti, bet dirbdamas televizijoje užsikrauni tam tikrą naštą. Galbūt tai, kad esi matomas, viešas, irgi trukdo užmegzti rimtus santykius", - svarstė pašnekovas.
Apie prieš penkerius metus nutrūkusią savo santuoką P.Korsakas kalba atvirai, tačiau santūriai. Jis nelinkęs svarstyti, ar pasukus laikrodį atgal būtų buvę galima išsaugoti šeimą. „Jausmai tiesiog užgęsta, ir nieko nepadarysi", - mano Paulius.

Dvylikos ir penkerių metų dukras iš pirmos santuokos turintis vyras patikino, kad su buvusia žmona, kuri su mergaitėmis liko gyventi Palangoje, iki šiol gražiai bendrauja ir išliko gerais draugais.

„Senas aš jau „chrienas", artėju prie 40-ies. Sako, tai auksinis vyrų amžius, kai jie galų gale tampa protingi, subręsta. Tad man artimiausius trejus metus tai dar negresia, bet reikia tikėti tuo magišku skaičiumi, gal nuveiksiu kažką išties prasminga", - pusiau rimtai, pusiau juokais šypsodamasis dėstė pašnekovas.

Tremtinys laisva valia

Paulius, gimęs ir augęs Kaune, kurį laiką gyvenęs Palangoje, Lapėse bei Vilniuje, pastaruosius penkerius metus savo namais laiko Klaipėdą.

Penkeri metai mieste pakankamas laikas užgyventi veikiau gerus pažįstamus nei tikrus, netikėčiausių gyvenimo situacijų patikrintus draugus, pastebėjo Paulius. Tačiau sprendimo pabėgti nuo sostinės triukšmo, smogo ir beprotiško tempo jis niekada nesigailėjo.

„Aš dūstu tame dideliame mieste, jo dulkėse, o man reikia erdvės, jūros, Nemuno žemupio - juk čia pačios žuvingiausios vietos. Dabar draugai iš Vilniaus atvažiuoja pasiausti į Klaipėdą ar kur nors drauge keliaujame - negaliu pasakyti, kad jie čia labai veržtųsi, bet tikrai pas mane apsilanko dažniau nei aš pas juos. Per metus gal tik kartą nuvažiuoju į Vilnių, ir tai priverstinai - tarkime, pasirašyti sutartį su televizija", - tikino Paulius.

Jis apgailestavo, kad intensyvėjančio gyvenimo tempo simptomų vis dažniau pastebi ir Klaipėdoje.  „Tačiau kol kas į kokią nors sodybą išsikelti neketinu - man vis tiek reikia miesto, susitikimų, pasisėdėjimų su draugais ir pažįstamais", - aiškino aistringas žvejys.

Žvejybą P.Korsakas vadina savo gyvenimo būdu. „Tėvas pradėjo mane kartu tampytis nuo kokių penkerių. Tada net automobilio neturėjome - pasiimdavo kuprinę, mane ant jos, meškeres, ir autobusais trenkdavomės kažkur panemunėmis žvejoti", - prisiminė Paulius.

Anot laidos „Vienam gale kablys" vedėjo, nė viena sporto šaka, net krepšinis, nepritraukia tiek entuziastų, kiek žvejyba, - Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žvejų. „Turiu galvoje dalyvavimą pačiame procese, o ne sėdėjimą prie televizoriaus", - patikslino P.Korsakas.

Pats Paulius krepšinio kamuolį į rankas paima itin retai - žvejui arčiau širdies futbolas. Šis žaidimas jam atrodo įdomesnis ir logiškesnis. Laida „Vienam gale kablys" gyvuoja 15-us metus. Jos rengėjas mano, kad panašiu ilgaamžiškumu galėtų pasigirdi tik „Panorama". Klaipėdos centre - erdviame naujos statybos būste įsikūręs P.Korsakas neslepia mėgstąs gyventi ir gyvenąs patogiai. Paulius neslepia, kad televizijos projektas leidžia uždirbti ne tik šiam poreikiui, bet ir didžiausiai jo gyvenimo aistrai, kuri reikalauja išties didelių išlaidų.

Visą savo sugautą laimikį užkietėjęs žvejys visada paleidžia atgal į vandenį. Paulius beveik nevalgo žuvų patiekalų. „Turbūt esu tas batsiuvys be batų. Geriausias žuvies patiekalas man - jautienos steikas su krauju", - tikino P.Korsakas.