Pirties mėgėjai žino, kad svarbiausia šioje vietoje – vanta. Norint surišti gerą vantą, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių: šakų skynimo paros laiką, vietą, oro sąlygas ir net skynėjo būseną. Miškininkai tvirtina, kad skindami šakas privačiuose miškuose pirtininkai gali būti visiškai ramūs.

"Nežalojant gamtos, privačiuose miškuose šakas vantoms galima skinti be jokių apribojimų, tačiau atsiklausti miško savininko leidimo būtų gražus pirtininko gestas, – teigė vienos privačios miškų valdymo įmonės vyriausiasis miškininkas Andrius Kertenis. – Mūsų įmonė nuolat plečiasi, perka miškus, tačiau niekada nedraudžiame vietos gyventojams mūsų valdose susirišti vantą, nes kai kurie jų tai daro daugybę metų. Be to, daliai žmonių vantų rišimas yra ir pajamų šaltinis – tikras miškininkas jo atimti tiesiog negali."

Vantoms rišti naudojama daugelis augalų. Skirtingų augalų vantos padeda spręsti skirtingas sveikatos problemas: liepų vantos malšina galvos skausmą ir nuramina nervų sistemą, taip pat padeda esant sąnarių reumatui, ąžuolo malšina dusulį, ramina širdies skausmus, dilgėlių vanta nepakeičiama sergant neuralgija, podagra ir radikulitu, kadagio vantos padeda esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, tuberkuliozei, edemoms, inkstų, kepenų ir tulžies takų patologijai. Dažniausia Lietuvos pirtyse karaliauja beržinės vantos. Jos malšina raumenų skausmus, gerai valo odą, greitina žaizdų, nubrozdinimų gijimą, praplečia mažuosius bronchus, todėl išsipėrus lengva kvėpuoti.

A.Kertenio teigimu, geriausia vantas rišti iš jaunų, netoli vandens augančių berželių, nes jų šakos lanksčios, sunkiai lūžta, o iššutusios karštame vandenyje pasidaro itin minkštos. Miškininkas pataria vantų nerišti iš beržo ūglių, augančių iš seno kelmo, ir drėgnu oru surinktų šakų, nes tuomet lapai nesilaikys, o vanta bus silpna.

Vantos paprastai rišamos pirmoje vasaros pusėje, o geriausia – iki Joninių, nes tuo metu lapai jau būna pakankamai sustiprėję, sultingi, jų gydomosios ypatybės – didžiausios. Tik ąžuolinės vantos rišamos rugpjūtį.

"Prieš pjaunant medžio šakelę galima patikrinti, ar ji tinkama. Reikėtų lyžtelėti viršutinę lapo pusę: jei lapos paviršius lygus ir švelnus – iš šio medžio šakų galima surišti puikią vantą", – teigė A.Kertenis.

Daugiausia energijos mažos medžių šakelės sukaupia per jauną ir priešpilnį mėnulį, todėl tai tinkamiausias metas vantoms rišti. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į paros laiką: per saulėlydį surištos vantos padės spręsti psichines sveikatos problemas, saulėtekio – fizines.

Vasarą naudojamos šviežios vantos, o ruošiantis rudeniui ir žiemai reikėtų rišti šiek tiek džiovintas šakeles. Geriausia šakeles džiovinti šieno kupetoje. Į ją vantos sudedamos sluoksniais – sluoksnis vantų, sluoksnis šieno. Šakelės sudedamos į kupetą kotais į išorę, kad jas būtų lengviau ištraukti. Taip išdžiovintos vantos yra plokščios, tinkamos saugoti. Jei tokios galimybės nėra, vantas galima palikti pavėsyje, gerai perpučiamoje vietoje.