Pirmasis kartas: lietuviai įveikė slovakų mestą kalnų iššūkį

Per tris su puse dienos 19 žmonių komanda pasiekė net devynias kalnų trobeles Aukštuosiuose Tatruose, tarp jų ir šešias priskirtas šiam iššūkiui. Keliautojai nuėjo kalnais beveik 60 km pėsčiomis, įveikė apie 3400 metrų aukštyn ir tiek pat nusileido žemyn.

„Narsuolių“ komanda keliavo dienomis ir naktimis, saulei ir mėnulio pilnačiai šviečiant, pūgai ir vėjams siaučiant. Nemaža dalis kelio nueita su alpinistinėmis katėmis, buvo sudėtingesnių atkarpų, kur teko sniege minti taką. Pavojingiausios žygio atkarpos buvo prieš pat aukščiausiai per žiemą veikiančias Terio ir Zbojnickos kalnų trobeles. Ten per pastaruosius keletą metų žuvo žmonių.

Tatrų kalnai pasižymi itin sunkiai nuspėjamais ir labai permainingais orais. Žiemą ramią ir saulėtą dieną gali labai greitai pakeisti stiprūs vėjai ir pūgos. Saulės aptirpdytas sniego paviršius šlaituose gali staigiai pavirsti pavojinga ledo čiuožykla.  Ant kietesnio sluoksnio iškritęs naujas sniegas ilgai neišsilaiko ir nurieda žemyn suformuodamas lavinas. Todėl labai svarbu nuolat sekti orų prognozes, stebėti sniego būklę, laikytis nacionalinio parko taisyklių ir turėti laiko rezervų, kad būtų galima koreguoti kopimų planus.

Pirmasis „Doby Tatry“ iššūkis buvo surengtas 2019-ųjų vasarą. Daugiau nei 5 tūkst. slovakų, čekų ir lenkų pasiryžo įkopti į šešias Aukštųjų Tatrų viršukalnes. Deja, lietuviai jame dalyvauti negalėjo. Teko rašyti organizatoriams laiškus prašant, kad ateityje tokia galimybė atsirastų. Ir jie sutiko. Lapkričio mėn. paskelbus pirmąjį „Doby Tatry“ žiemos iššūkį, jame galėjo registruotis ir lietuviai. Visiems 3,5 tūkst. dalyvių buvo išsiųstos specialios kepurėlės. Kad iššūkis būtų įveiktas – per tris žiemos mėnesius kartu su šiomis kepurėlėmis reikėjo nusifotografuoti prie šešių toliausiai kalnuose pastatytų kalnų trobelių. Daugelis vietinių suplanavo įveikti iššūkį dalimis – tam skyrė nemažai savaitgalių. Tuo tarpu „Narsuoliai“ pasiryžo viską pasiekti vienu kartu – per 3-4 dienas. Už kiekvieną iššūkio dalyvį pasižadėta pasodinti po vieną medį Tatruose.

Savo pasiekimą kalnų žygeiviai ir alpinistai paskyrė Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui. Prie kiekvienos iš kalnų trobelių buvo iškelta lietuviška trispalvė. Šiemet „Narsuoliais“ pasivadinę keliautojai mini savo kelionių dešimtmetį. Per šį laiką buvo surengta net 30 įvairių kelionių ir ekspedicijų į kalnus. Dukart surengtos ekspedicijos į Elbrusą – aukščiausią Europos viršukalnę, dukart sėkmingai pasiekta aukščiausia šiaurės Afrikos, Atlaso kalnų ir Maroko viršukalnė Tubkalis. 2016 m. įveiktas beveik 100 km pėsčiomis maršrutas per mažai apgyvendintą Suomijos ir Norvegijos Laplandiją, ten sėkmingai įkopiant į Halčio viršūnę – aukščiausią Suomijos kalną. Pernai pasiekta Damavando – aukščiausio Irano ir visos Azijos vulkano viršukalnė.

„Narsuoliai“ vyksta į Slovakijos kalnus kasmet nuo 2012 metų, paprastai rudenį ir žiemą į Aukštuosius ar Žemuosius Tatrus, taip pat į Mažąją Fatrą. Ten vyksta pasiruošimas ilgesnėms ir sudėtingesnėms ekspedicijoms, ten išbandomas inventorius, kaupiama žygeiviška patirtis ir ugdoma valia. 2018 m. vasario 16 d. žiemos žygio metu net 35 narsuoliai pasiekė simbolinį 1918 ir 2018 metrų aukštį Aukštuosiuose Tatruose, kur iškėlė 100 Lietuvos trispalvių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino šį žygį kaip vieną įsimintiniausių iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, ir narsuoliams įteikė vėliavą, kuri dabar visada iškeliama įkoptose viršūnėse.

Ateinančią vasarai „Narsuoliai“ rengia seriją ambicingų iniciatyvų. Viena iš jų – tapti didžiausia lietuvių grupe, įveikusia visame pasaulyje garsų „Fjällräven Classic“ iššūkį – 110 km ilgio kelionę pėsčiomis per Švedijos Laplandiją šiauriau poliarinio rato.