Reperis Pijus Opera pristato naują singlą, kuriame atsigręžia į būseną, pažįstamą daugeliui – nežinojimą. „Kas aš esu?“ ir „kur einu?“ čia tampa ne dramatiniais šūkiais, o ramiu, atviru stebėjimu to, kas vyksta pakeliui.
„Nežinojimas, kas aš esu ar kur einu, manau, neišvengiami klausimai kiekvienam kuriame nors etape. Tačiau aš pats šiuo metu stengiuosi mažiau svarstyti, kur einu, o daugiau stebėti, kas pakeliui“, – sakė P. Opera.
Pasak jo, vienas pagrindinių kūrinio kodų yra mintis „nežinau, ką aš žinau“ – lyg ir antisokratiška, bet kartu pripažįstanti, kad žinojimas egzistuoja, net jei jo dar nemoki įvardyti.
Dainoje nuskamba ir Konfucijaus vardas. Tai – ne ironija ir ne dirbtinė intelektualinė poza.
„Iš tiesų ryte skaitau Konfucijų. Dainoje jis tampa simboliu, tarsi priešingybe „barui“, – aiškino atlikėjas.
Filosofija čia įsiterpia natūraliai, kaip kasdienio mąstymo dalis, o ne kaip dekoracija.
Naujasis singlas žymi ir muzikinį posūkį. Jau ankstesniuose kūriniuose Pijus Opera pradėjo judėti link gyvų instrumentų skambesio, tačiau šįkart ši kryptis dar labiau įtvirtinama.
„Tokio stiliaus dainos nebuvau išleidęs niekada. Manau, tai gana neįprastas skambesys lietuviškame repe, tad nauju etapu tai tikrai galima vadinti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar jam svarbiau, kad muzika būtų patogi klausyti, ar kad keltų tam tikrus klausimus, Pijus Opera pasakojo: „Niekada nesiekiau patogumo, bet ir specialiai nebandžiau sukelti nepatogumų. Kai narplioji savo psichologines būsenas, patirtis ir aplinkos reiškinius, klausimai klausytojui kyla neišvengiamai. Įdomu, kaip su atsakymais“.
Atlikėjas atvirai kalbėjo ir apie savo santykį su kalba. Filologijos studijos, pasak jo, neišvengiamai veikia kūrybą.
„Studijuojant mokslą apie kalbą neįmanoma, kad tai nepasireikštų kalboje. Gal tekstuose atsiranda kažkokia pretenzija į poetiškumą“, – svarstė Pijus Opera, tačiau tarp akademinės ir gatvės kalbos jis nejaučia konflikto – veikiau „aistringą tarpusavio flirtą“, kuris leidžia kurti daugiaprasmiškesnę raišką.
Repo eilutės jam labiau primena ne poeziją, o pokalbį – nebūtinai su savimi, bet neišvengiamai šiek tiek supoetintą.
Improvizacija šiame procese užima ypatingą vietą: „Improvizacija yra gyvas srautas, koreliuojantis su tavo savijauta tuo metu. Jo iki galo nesuvaldysi.“
Paklaustas, ką norėtų, kad žmogus pagalvotų, po dešimties metų netikėtai atradęs šį kūrinį, Pijus Opera atsakė paprastai: „Labiausiai norėčiau, kad kas nors pagalvotų: „aš irgi taip jaučiuosi, aš ne vienas“. Manau, kūrinys įvyksta tada, kai jis kalba kažką apie adresatą, o ne tik apie siuntėją.“
Artimiausiu metu atlikėjas žada toliau kryptingai dirbti prie naujų singlų ir didesnių leidinių, o koncertų klausytojai gali tikėtis jau šį pavasarį!
Naujausi komentarai