Šiemet pirmą kartą buvo surengti du partizanų bunkerių archeologiniai tyrinėjimai. Jų rezultatai nustebino istorikus.
Vienas jų vykdytas Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininko Gedimino Petrausko gegužės–liepos mėnesiais Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje Daugėliškių miške Raseinių rajone.
Vykdytų archeologinių darbų tikslas – moksliškai ištirti Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio vietą prieš pradedant šios partizanų slėptuvės atstatymą.
Bunkeris buvo įrengtas 1948 m. balandį ir naudotas kaip laikina slaptų susitikimų vieta. Ankstyvą 1950 m. liepos 22-osios rytą štabo bunkeris buvo likviduotas, per karinę MGB operaciją žuvo penki partizanai: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Tomkus-Gabrys, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas, slapyvardžiu Banga. Vienintelis Juozas Zinius-Nemunėlis buvo suimtas gyvas.
Per du archeologinių tyrinėjimų mėnesius aptiktos medinės bunkerio konstrukcijų liekanos ir daugiau kaip 1000 radinių, atskleidusių, kaip partizanai ne tik kariavo (karabinas "Mauser K-98", revolveris "Nagant", daugybė tūtų ir kulkų, sprogusių granatų fragmentų), bet ir gyveno (atplyšusio audinio skiautės, sagos su Vyčiu, moliniai puodai ir puodeliai, metaliniai dubenėliai, stikliniai buteliukai, šaukštai, šakutės, prožektorius, veidrodėlis, žibalinė lempa, kastuvas, pjūklas ir kt.). Apie partizanų ligas liudija rastos vaistų ampulės, medicininiai indeliai ir tvarsmenys. Bene pirmą kartą aptiktas bunkerio dangtis.
Bunkerio tyrinėjimai buvo kompleksiniai, archeologiniai duomenys lyginti su baudžiamųjų KGB bylų medžiaga (už istorinę dalį atsakinga istorikė Aistė Čepulytė) ir iki šiol netoli bunkerio gyvenančio partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno-Stirniuko prisiminimais.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojų, gauti prieštaringi rezultatai. "Šie archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad, skirtingai nei mano dauguma istorikų, vien KGB bylų ir partizanų ar jų ryšininkų prisiminimų rezistencijos tyrimams tikrai nepakanka. Archeologijos mokslo teikiamos galimybės yra naujas ir iki šiol dar visiškai neišnaudotas duomenų šaltinis", – rašoma muziejaus pranešime.
Naujausi komentarai