P. Morkūnas: auga ne tik Lietuva, bet ir meilė gyvūnams

Valgo iš tų pačių indų

P.Morkūnui greitai startuosiantis naujasis sezonas kartu su "TV Pagalba" bus jau trečias. Jis prisimena pirmąsias dienas, kai prisijungė prie laidos komandos.

"Pirmas sezonas buvo sunkesnis: ir kameros, ir viešoji erdvė, – prisipažįsta šiandien garsiausias šalies veterinaras. –  Tai buvo lengvas smūgis, bet po truputį įsivažiavau. Antras sezonas jau buvo lengvesnis – tikiuosi, trečias bus panašus į antrą. Bet kad bus labai lengva – nesitikiu, nes kiekviena diena yra sunki. Kiekvieną dieną susiduriame su skirtingais atvejais, žmonėmis, gyvūnais, problemomis."

Per dešimt veterinaro darbo metų P.Morkūnas pastebėjo esminį pokytį: gyvūnai tapo išskirtinai artimi žmogui. "Kelionės dažniausiai planuojamos su augintiniu. Žinoma, kalbu apie didžiuosius miestus, nes kaimuose situacija kitokia. Yra ir prie būdų pririštų šunų, bet aš labai tikiuosi, kad ir šioje srityje padėtis pasitaisys", – viliasi gyvūnų gelbėtojas.

"Tačiau tikrai pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau žmogaus ir gyvūno ryšys stiprėja. Kai kurie žmonės augintinį prilygina vaikui. Tokios frazės – ne išgalvotos, o iš žmonių lūpų", – aistringai kalba veterinaras.

Kaip didžiulės meilės gyvūnui pavyzdį P.Morkūnas pateikia vieno savo paciento atvejį. "Šeimininkas iš Klaipėdos į Kauną jį atveža du kartus per dieną ir tik tam, kad jam būtų suleista vaistų. Tai galima daryti ir Klaipėdoje, bet šeimininkas taip pasirinko. Metamas darbas, imamos atostogos – štai kaip aukojamasi dėl augintinių. Žmonės netgi su jais miega toje pačioje lovoje, maitinasi iš tų pačių indų", – dalijasi jam žinomais atvejais.gyvūnų mylėtojas.

Metamas darbas, imamos atostogos – štai kaip aukojamasi dėl augintinių. Žmonės netgi su jais miega toje pačioje lovoje, maitinasi iš tų pačių indų.

Rūpi ir savi, ir svetimi

Apie veterinaro specialybę P.Morkūnas svajojo nuo mažens. "Neretai ieškodami tinkamo universiteto studijuoti moksleiviai užpildo visą stojamųjų lapą. Mano tikslas buvo vienas – veterinarija", – prisimena apisprendimo metą.

Dėl jo niekuomet nesigailėjo. Dėl savo profesijos galvą pametusį vyrą džiugina, kad lietuviai turi atjautos ne tik saviems augintiniams, bet ir svetimiems gyvūnams. "Jei važiuoja gatve ir pamato sužeistą gyvūną, daugelis tikrai sustoja", – teigia pašnekovas.

Veterinaras stebi ir viešąsias erdves bei ten verdančias diskusijas. "Matyti, kad žmonėms rūpi gyvūnai. Ypač tie, kurie  kaimuose apleisti. Klausia, kokia pagalba jiems yra reikalinga, noriai aukoja dideles sumas. Tikrai ne visiems vaikams ir suaugusiems žmonėms skiriamas toks dėmesys. Šunims šuo atžvilgiu taip pasisekė. Pastaruosius penkerius metus auga ne tik visa Lietuva, bet ir meilė gyvūnams", – neabejoja profesionalas.

Laikas su šeima

P.Morkūno šeima turi tris augintinius. "Šiba inų veislės šuniuką, vardu Sumi, vežamės į parodas. Jį daugiausiai dresuoja žmona, bet aš dalyvauju visose dresūros pamokose. Gal jis žmonos labiau klauso – taip pasirinkome šeimoje. Bet namuose yra dar du katinai. Vieną esame priglaudę, jis lietuviškasis mišrūnas, o kita katė – sfinksas. Kontrastas: vienas storas ir plaukuotas, o kita – plika ir liesa. Visi mūsų augintiniai sutaria labai šeimyniškai: iš vieno puodo maitinasi, vienoje lovoje miega, kaip reikiant pasibara ir vėl iš to paties puodo ėda", – juokiasi gyvūnų mylėtojas.

Jis neseniai dalyvavo "Žvaigdžių drage", kuris vyko jubiliejinių, 20-ųjų, "Aurum" 1006 km lenktynių metu. Čia P.Morkūną aplankė sėkmė: tokiose varžybose dalyvavo pirmą kartą, tačiau užėmė vieną iš trijų pirmųjų vietų, kadangi lenktynės pasibaigė lygiosiomis.

"Traukos lenktynių metu mane palaikė visa šeima: žmona Kristina, sūnūs –  septynerių Emilis ir devynerių Giedrius. Mes visur kartu – ir į vandenį, ir į ugnį. Labai daug keliaujame, labai daug laisvo laiko kartu praleidžiame. Tai turbūt yra mūsų stiprybė. Ir į šunų parodą, ir į traukos lenktynes – kartu", – atvirauja veterinaras.

Šeima vasarą leidžia aktyviai. "Šiuo metų laiku daug kas labai laukia atostogų, nes visus metus daug dirba, todėl planuoja ilgesnį atotrūkį nuo rutinos. O mes mėgstame trumpas atostogas, kai deriname darbą su trumpais pabėgimais iš miesto. Savaitgaliais važiuojame į Palangą, Druskininkus, su žmona motociklu pasivažinėjame. Mes labai aktyvūs – nemėgstame sėdėti ar gulėti. Jei Palangoje, tai – ne paplūdimy, o su dviračiais 40 km numiname", – pasakoja P.Morkūnas.