Neseniai susituokę V. ir J. Mockai: tai buvo mūsų santykių paskutinis išbandymas

Šį šeštadienį, 8.30 val., TV3 kulinarinių pokalbių laidoje „Virtuvės istorijos“ laukia azartiška šeimyninė dvikova, kurioje susirungs neseniai amžiną meilę vienas kitam prisiekę V. ir J. Mockai. Jie ne kartą jau įrodė, kad yra gabūs virtuvėje, tačiau šį rytą gurmaniškus šedevrus vertins Juliaus mama Audronė.

Viktorija kartu su laidos vedėja Ilona Juciūte-Čibirkiene keps anglišką obuolių pyragą su ledais, o Julius, padedamas šrilankiečio šefo Dilano Dampellos Gamage, ruoš ešerio filė su šviežių paprikų padažu bei pomidorų salsa.

Realybės šou „2 barai. Gyvenimas greitkelyje“ susipažinę ir meilę vienas kitam atradę Viktorija ir Julius rugsėjo pradžioje atšoko vieną svarbiausių gyvenimo švenčių – vestuves. Ant jūros kranto, boho stiliaus surengtos iškilmės sukvietė būrį poros draugų ir artimųjų. Vis tik, kaip pasakoja Viktorija, vestuvių planavimas neapsiėjo be kuriozų.

„Žinant visą dabartinę koronaviruso situaciją, privilegija yra žinoti, kas bus rytoj. Pradžioje vestuves planavome Latvijoje, tačiau prieš pat didžiąją šventę sužinojome, jog ten atvykus privaloma saviizoliacija. Tai mes su planuotojos pagalba vestuves į Lietuvą perkėlėme per dvi dienas“, – apie pasikeitusius šventės planus laidoje pasakos Viktorija.

Nerimas ir nežinomybė kankino tiek Viktoriją, tiek Julių, tačiau šventei praėjus geriau nei buvo planuota, pora teigia suprantantys, jog tai buvo dar vienas gyvenimo siųstas išbandymas, kurį jiems teko įveikti kartu.

„Jaudinausi ir aš, galvojau, kaip čia viską padaryti, tačiau kuo arčiau vestuvių diena artėjo, kuo didesnė panika, tuo viskas darėsi aiškiau. Susikaupiau, susikoncentravau į tą procesą, kaip prieš varžybas, kuomet reikia išeiti į ringą ir atkovoti. Ir visa ta nežinomybė buvo tarsi paskutinis išbandymas mums su Viktorija, ar galime gyventi tokioje įtampoje“, – atviraus Julius.

Jog Julius visuomet buvo drąsus ir išbandymų nebijantis vyras, patvirtina ir jo mama Audronė. Kaip pasakoja moteris, ramybės jų namuose niekada nebūdavo, tačiau motinišką nerimą nugalėdavo tvirtas pasitikėjimas sūnaus sprendimais.

„Aš turiu tris sūnus ir nė vienas iš jų vaikystėje nebuvo ramus. Kaip šiandien prisimenu istoriją, kuomet Juliui buvo 14-15 metų ir vieną žiemos dieną jį sutikau beišeinantį laukan su plona striuke. Klausiu, kur jis išsiruošė, o jis atsako, jog į mišką ant išgyvenimo, į sukarintą stovyklą. Ėmiau siūlyti, jog gal kokį čiužinį pasiimtų, bet jis atšovė, kad nereikia ir išėjo į mišką dviem parom, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui. Na ir ką, nieko, sulaukiau, išgyveno ir, svarbiausia, nesusirgo“, – prisiminimais dalinsis Juliaus mama.