Neįgali sportininkė R. Bučinskytė: gyvenimo laimė nėra gebėjimas vaikščioti

Kas savaitę LRT televizijos žiūrovai stebi, kaip neįgaliesiems sekasi įsilieti į kariuomenės kasdienybę ir susidoroti su sudėtingomis kariškomis užduotimis.

Jau šį vakarą bus galima išvysti itin daug jėgų ir sugebėjimo dirbti drauge iš dalyvių pareikalausiančias nusileidimo nuo tilto prisirišus virve pratybas. Tai – istorinis įvykis. Niekada anksčiau Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvoje neįgalieji nėra atlikę savarankiško nusileidimo virve.

Viena projekto dalyvių – R. Bučinskytė yra keturiskart Lietuvos neįgaliųjų šaudymo čempionė, pasaulio „Grand Prix“ varžybų sidabro medalininkė bei kandidatė atstovauti Lietuvai 2020 metų Tokijo paralimpinėse žaidynėse.

„Pats esi savo gyvenimo kalvis. Tai, ką tu darai, kokie žmonės tave supa – tai tavo įdirbis, nuopelnas. Nesvarbu, ar vaikštai, ar sėdi vežimėlyje – gyvenimo prasmė, tikslas ir laimė tikrai nėra vaikščiojimas. Jei gyvenimo laimė būtų vaikščioti, visi gražūs jauni žmonės būtų laimingi. Gyvenime taip yra – arba imi ir darai, arba sėdi ir ieškai priežasčių, kodėl kažko nedaryti“, – sako sportininkė.

R. Bučinskytė būdama penkiolikos metų pateko į motociklo avariją, kurios pasekmė – lūžęs stuburas ir kojų paralyžius. Moteris atskleis, kaip kovojo su po traumos užplūdusia depresija, kas padėjo jai atsitiesti ir į gyvenimą su negalia pažvelgti kitomis akimis, kodėl į šoną nustūmė įgytą vertėjos specialybę ir kaip jai sekasi dorotis su motinystės iššūkiais.

Ilgus metus buvusi Maltos ordino savanore, dabar keliaujanti po pasaulį profesionali sportininkė kelia susižavėjimą ne tik aplinkiniams, bet ir ją puikiai pažįstančiam pirmajam treneriui. „Vienintelis, ko ji negali – namie įsukti lemputės. Savo draugiškumu, šiltumu, kito žmogaus supratimu, išsilavinimu, betarpiškumu – tokių žmonių reta, man neteko daug jų sutikti“, – dalijosi Kęstutis Savickas.

Anot kūrėjų, ši laida – pirmą kartą pasaulyje kuriamas projektas, kurio metu neįgalieji sportininkai ir sužeisti kariai keturias savaites gyvena kiekvienam kariškiui pažįstamu ritmu. Savo užsispyrimu, įkvepiančiomis istorijomis ir komandiniu darbu jie įrodo, kad Tėvynę ginti gali kiekvienas ir tikro kario jėga slypi ne raumenyse, o širdyje.