Naujas S. Kingo klasikos sugrįžimas (filmo „Gyvūnėlių kapinės“ apžvalga)

Rašytinė novelės versija į kino ekranus persikėlė 1989 m., o dar po trejų metų sulaukė ir tęsinio. Deja, jis buvo toks prastas, kad "Gyvūnėlių kapinių" serija kino teatruose paprasčiausiai žlugo.

Praėjus trisdešimčiai metų du jauni režisieriai – Kevinas Kolschas ir Dennisas Widmyeras – nusprendė prikelti siaubo istoriją iš savotiškų kapų. Save vadinantys siaubo fanatikais, režisieriai išstudijavo kiekvieną S.Kingo romano puslapį ir atsižvelgė į praeityje padarytas "Gyvūnėlių kapinių" juostų klaidas. Gerbdami romano istoriją, režisieriai stengėsi nuo jos neatitolti ir pritaikė "Gyvūnėlių kapines" naujajai kino auditorijai.

Kapinės šalia namų

Filmo istorija pasakoja apie Creedų šeimą, atsikrausčiusią gyventi į užmiestį. Įsikūrę naujame name, šeimininkai sužino, kad visai netoliese stūkso antgamtinių galių turinčios gyvūnėlių kapinės.

Kelyje netikėtai žuvus Creedų šeimos katei, tėvas Luisas nusprendžia palaidoti ją gyvūnėlių kapinėse, kurios yra visai čia pat. Tačiau jau netrukus Luisas Creedas suvokia įsukęs tragiškų įvykių virtinę. Anot legendų, čia palaidoti mirusieji atgyja, o į namus netikėtai sugrįžusi katė pasirodo esanti nebe tokia miela, kaip anksčiau.

Jeigu galvojate, kad filmo pagrindinį siaubą kels iš numirusiųjų prisikėlę ir žmones terorizuojantys gyvūnai – klystate. Šis filmas paliečia svarbias, bet visiems artimas temas, tokias kaip mirtis ir sielvartas dėl artimojo netekties.

Filmo pagrindinė tematika gali asocijuotis su istorija apie Frankenšteiną ir jo sukurtą būtybę, bet "Gyvūnėlių kapinės" stengsis išplėtoti jau anksčiau išvardytas temas kiek kitokiu kampu. Visų pirma filmas stengsis perteikti emocinius ir fizinius barjerus išgyvenant artimojo netektį, o kitas ne ką mažiau svarbus dalykas juostoje – vaikų supažindinimas su mirtimi, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria visi suaugusieji.

Kuklus, bet geras kolektyvas

Galbūt aktorių kolektyvo sąrašas įspūdingomis Holivudo pavardėmis ir nespindi, bet viskas slypi daug mažesnėse detalėse. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka aktoriai Jasonas Clarke‘as, Johnas Lithgow bei Amy Seimetz.

Vyriausias iš pagrindinių aktorių J.Lithgow, kuris turbūt geriausiai yra žinomas iš serialo "Trečias luitas nuo saules", savo interviu pasakojo, kad aktorių kolektyvas buvo itin darnus ir puikiai bendradarbiavo su filmo kūrybine grupe.

J.Lithgow pagyrų susilaukė Louiso Creedo vaidmenį atlikęs J.Clarke‘as, kuris filmui pasiruošė perskaitydamas romaną "Gyvūnėlių kapinės" du ar tris kartus ir buvo lyg konsultantas knygos klausimais visam aktorių kolektyvui ir kūrybinei grupei.

Ko tikėtis?

"Gyvūnėlių kapinės" – tai naujai sukurta universali siaubo istorija, paliečianti paprasčiausias, bet kartu ir filosofiškiausias siaubo temas.

Pats juostos branduolys yra išlaikytas kaip ir prieš trisdešimt metų, bet režisierių pagalba filmas tampa šviežiai adaptuotas tiek siaubo klasikos gerbėjams, tiek šių dienų siaubo juostų fanams. Pasiruoškite ir naujiems šiurpiems siurprizams, kurie privers šį filmą prisiminti net ir po kurio laiko.

"Gyvulėlių kapinės" (angl. "Pet Sematary").

Žanras: Siaubo, trileris.

JAV, 2019

Režisierius: Kevinas Kolschas, Dennis Widmyeris

Vaidina: Johnas Lithgowas, Jasonas Clarke'as, Amy Seimetz.

Vertinimai:

Scenarijus – 3/3,

Aktoriai – 2/3,

Režisūra – 2/3,

Garso takelis – 2/3,

Techninė pusė – 2/3.

Bendras: 2,4

Kino teatruose nuo balandžio 5 dienos galima pamatyti dar tris premjeras:

"Shazam!"

Naujasis komiksais paremtas filmas tik patvirtina daugelio išsvajotą legendą, kad kiekviename mūsų slypi superherojus, tik reikia stebuklo norint jį išlaisvinti. Keturiolikmečiui Biliui Batsonui pasiseka tapti superherojumi, kai burtininkas jam padovanoja savo galias. Ištaręs "Shazam!" Bilis tampa suaugusiu ir stipriu superherojumi, gebančiu skraidyti ar tiesiog iš rankų šaudyti žaibais. Jaunuoliui tokie pokyčiai virsta į beprotiškai smagų nuotykį, tačiau linksmybės baigiasi, kai atsiranda naujas piktadarys, vardu Sivana. Jis grasina sunaikinti viską, kas Biliui yra brangu – naujai atrastą šeimą bei draugus.

"Mija ir baltasis liūtas"

Vienuolikmetė Mija yra priversta su savo šeima kraustytis iš Londono į Afriką. Adaptacija mergaitei tampa tikru išbandymu: jai sunkiai sekasi pritapti prie naujos vietos, o pyktis ant tėvų niekur neblėsta. Viskas pasikeičia Mijai sutikus Čarlį – fermoje gimusį baltą liūtų jauniklį. Laikui bėgant Mija su Čarliu tampa geriausiais draugais. Praėjus trejiems metams ir Čarliui užaugus, Mija sužino, kad jos draugui gresia didelis pavojus. Nusprendusi apsaugoti savo geriausią draugą, mergaitė su Čarliu pabėga iš fermos. Naujoje kelionėje draugai stengsis surasti vietą, kur Čarlis galėtų gyventi saugus ir laisvas.

"Rūgštus miškas"

Vienas iš Lokarno kino festivalio sudarytojų Sergio Fantas apie režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinį filmą sakė: "Šis filmas mums buvo vienas įspūdingiausių netikėtumų – jis lyg dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sintezė." Kuršių nerijoje kurtas filmas pasakoja apie turistus, atvykstančius į kormoranų kolonijoje įrengtą apžvalgos aikštelę. Matydami paukščių išmatų išdegintą mišką, žmonės pateikia vis kitokius šio gamtos reiškinio vertinimus. Keistas, ironiškas kūrinys parodo skirtingas kultūrines reakcijas bei kelia įvairius moralinius klausimus.

buvaukine.lt