Naujaisiais pamėginkime gyventi su įkvėpimu

Naujaisiais pamėginkime gyventi su įkvėpimu

Štai ir vėl metų virsmas beldžiasi į širdis. Keldami šampano taures, vėl sau ir kitiems linkėsime meilės, didelės naujos laimės... O kodėl naujos?.. Ar ne todėl, kad vidinė nuojauta kužda, jog derėtų gyvenime šį bei tą pakeisti?

Mums, moterims, verta nepamiršti, kad permainos dažniausiai priklauso nuo asmeninės iniciatyvos. Mes mielai keičiame įvaizdį bei elgesio stilių, sugalvojame, kaip jaukiau sutvarkyti namus, įdomiau padengti stalą, pasipuošti pačioms, tačiau nepamirškime, kad mūsų įkvėpimo bei išmonės dėka ir

Geismo, o ne įpročio vergės

Bėgant metams vienas kitą pažįstame vis geriau, intriguojantis nuotolis prapuola, apsiprantame su partnerio dorybėmis ir ydomis – tiek dvasios, tiek kūno. Intymumo troškulį numalšiname eidami “tiesiai prie reikalo”, nebeieškome jokių įmantrybių, dėl kurių sukdavome galvą anksčiau.

“Tiesūs ėjimai” – pavojinga riba, prie kurios priartėjus geismą pakeičia įprotis. Jis įsmunka į dviejų žmonių gyvenimą nepastebimai, palengva, ir ryškias emocijų bei geidulio spalvas užtepa neutralia pilka.

Betgi mes nenorime tapti įpročio vergėmis. Tačiau geismas slysta iš pirštų kaip smėlis, jį užpusto kasdienybės dulkės, kurias privalome nupūsti. Kitaip mūsų jausmams – galas!

Drąsios ką nors keisti

Ką daryti? Skubėkime ką nors keisti, nes galbūt tai – paskutinė proga. Galbūt prieš kitus Naujuosius jau tektų pripažinti, kad tai, kas mudu jungia, neturi nieko bendra su jausmais.

Įvairinti savo gyvenimą verta dar nepriėjus pavojingos įpročio ribos. Jeigu “tyrimas” parodė, kad tarp dviejų partnerių įsitaisė abejingumas, ko gero, verta griebtis ankstesnių gudrybių: šiek tiek padidinti atstumą, įsileisti paslapties, paskleisti netikrumo, kad antroji pusė užsidegtų noru ieškoti, pagauti, užkariauti, užvaldyti, vėl džiaugtis buvimu kartu.

Ateinančiais metais juk verta pasistengti, kad žvelgdamas į Ją Jis matytų ne tik mylimą žmogų, gyvenimo draugę, sutuoktinę, savo vaikų motiną, bet ir įdomią, patrauklią, šiek tiek paslaptingą moterį. Todėl pamėginkime būti...

Linksmesnės ir optimistiškesnės

Žinoma, ne kiekvienai lengva tai padaryti. Kai kurioms optimizmo nestinga iš prigimties, todėl net liūdėdamos jos geba pasakyti, kad butelis vis dar puspilnis, o ne pustuštis...

Vis dėlto vertėtų nepasiduoti graužiančiai aplinkos įtakai, vengti slogiai nuteikiančių įvykių. Visai jų apeiti neįmanoma, tačiau argi visus būtina įsileisti į širdį, juolab “pasidalinti” jų nuotaika su artimu žmogumi?.. Liūdesį ir blogą nuotaiką reikia ginti šalin, vos tik pajuntate juos artėjant. Pavyzdžiui, nueikite į kiną arba įsigykite malonią smulkmeną, kurią seniai ketinote nusipirkti.

Dvasią pakels ir malonus žodis – adresuotas jums arba jūsų ištartas kitam. Tokiu atveju nepamirškite apie reakciją, – padėkoti tiesiog būtina, nes tik tuomet pati galite tikėtis padėkos, o su ja – ir geros nuotaikos pliūpsnio.

Pataisyti nuotaiką, pasisemti gyvenimo džiaugsmo kartais padeda kad ir puodelis kavos su gera drauge, kuri sklidina energijos ir optimizmo. Gerą ūpą beveik visuomet garantuoja gėlės, kurių galite nusipirkti ir pati, - išsirinkite tas, kurias labiausiai mėgstate, ir neskubėkite išeiti iš ten, kur jums gera.

Ne pernelyg naivios

Daug kas praeina ir ateina su metais. Naivumas – taip pat. Bet mes juk nenorime senti. Todėl negalime laukti, kol svajonės apie ant žirgo atjojantį princą išsisklaidys savaime. Turime pačios jas išmesti iš galvos. Juolab kad po keturiasdešimties tokie lūkesčiai virsta liga, po kurios sveikstama skausmingai.

Bet galimas ir kitas ėjimas: tą raitelį susirasti pačiai ir padėti jam užlipti ant žirgo. Tik nereikia tikėtis, kad jis visuomet ant jo šuoliuos kariaunos priekyje. Jis irgi tik žmogus, kuriam labai norisi po visų dienos batalijų ištiesti kojas ant sofos ir snustelėti valandžiukę prieš vakarienę. Turėtume tai suprasti ir nepapūsti lūpų, kai jis pareis pavargęs ir nenusiteikęs klausytis, kaip mes praleidome dieną...

Taip pat derėtų atsikratyti naivaus įsitikinimo, jog paklusnumu ir kantriu nuolankumu pasieksime tai, ko trokštame. Pasaulis pernelyg savanaudiškas, kad rūpintųsi svetimų svajonių išsipildymu. Taigi tuo turime pasirūpinti pačios. Jei ir nepasiseks, bent žinosime, kad nesėdėjome rankas sudėjusios.

Ne tokios mandagios

Perdėtas mandagumas žengia koja į koją su naivumu. Bet tai nereiškia, kad turite tapti akiplėša! Šito gero mūsų visuomenėje ir taip per akis. O štai tvirtumą išsiugdyti pats laikas. Metas ryžtingai sakyti “ne”, kai kas nors kėsinasi jus išnaudoti, pernelyg pučiasi arba storžieviškai braunasi į asmeninę erdvę. Jūsų erdvė – tai jūsų namai, darbo vieta, jūsų širdis, kur šeimininkauti be leidimo niekas neturi teisės.

Be to, verta išmokti neskubėti sakyti “taip”, kai kas nors įkalbinėja užsikrauti svetimą naštą, dėl svetimų reikalų aukoti savo laiką ir jėgas. Neskubėkime žarstyti ir jausmus, kai nesame tikros, kad to tikrai norime. Nes tik tuomet jie tarpsta ir sugrįžta su kaupu.

Kūrybiškesnės rutinos priešės

Būti kūrybiškai kasdien - vadinasi, vengti rutinos, paisyti savo individualybės, ieškoti naujų būdų, kaip gerai atlikti darbą ar išnarplioti painiavą.

Vyrai paprastai kūrybiškumu nepasižymi, todėl mes turime jo turėti už du. Jų laki vaizduotė plius mūsų iniciatyva gali kalnus nuversti. Tik reikia turėti truputį kantrybės ir neįkyriai pateikti savo idėjas, tarsi jos būtų Jo. Juk dviejų žmonių santykiuose svarbu ne autorystė, o rezultatas.

Kas be ko, kūrybišką moters požiūrį į gyvenimą atskleidžia ir nauja šukuosena arba įdomi, netikėta detalė, atgaivinanti seną drabužį. Daugybę mažyčių staigmenėlių sau ir aplinkiniams galime susikurti pačios. Ir tai visai nesunku, reikia tik noro. Žengti žingsnį ne visuomet drąsu, tačiau pabandyti pasielgti nestandartiškai – jau laimėjimas kovoje su rutina. Beje, į darbą pasukti kitu nei įprasta keliu – irgi kūrybiškumo ženklas.

Labiau gundančios ir laisvesnės

Gundyti ir nesivaržant imti iš gyvenimo visa, ko trokšti, - tai ne tik šukuotis, dažytis ir rengtis taip, kaip patinka. Kur kas svarbiau išmokti atskleisti save, drįsti būti savimi bet kokiomis aplinkybėmis, neišsižadėti gyvenimo džiaugsmo, neslėpti nei savo aštraus proto, nei seksualumo.

Būti gundančiai nereiškia agresyviai pulti ant kaklo kiekvienam sutiktam. Labiau vilioja laisvumas, šypsena, geranoriškumas. Tik ne arogancija! Pasipūtėlės vyrus gąsdina. Lygiai taip pat kaip moterys, linkusios perlenkti lazdą. Todėl ir dažytis reikia saikingai, ir puoštis ne bet kur einant, ir atvirumu stulbinti ne tiesmukai. Truputėlis rafinuotumo gundymo magijai dar niekada nepakenkė. Taip pat – ir humoro jausmas, kurį galima pabandyti išsiugdyti, jei nuo lopšio neduota.

Apsidairiusios aplinkui, tikrai pamatysime moterų, kurios nesistengia patikti bet kokia kaina, tačiau visuomet yra apgaubtos dėmesiu ir meile. Jų sėkmės garantas – mokėjimas pridengti savo silpnybes bei grožio trūkumus ir išryškinti visas gerąsias savybes. Tai menas, kurio mokytis niekada ne vėlu.

Veiklios ir laimingos

Naujieji metai – puiki proga drąsiai pažvelgti į ateitį, nusikratyti paraližuojančios apatijos ir nevilties jausmo, kai, atrodo, plauki pasroviui ir nėra jėgų ką nors pakeisti. Pats laikas užsibrėžti naują tikslą, susirasti naują paskatą veikti, pasukti savo gyvenimą pilnatvės link.

Nebus lengva, bet pabandyti verta. Kodėl tai turėtume daryti? Naujametę naktį linkime vieni kitiems laimės. Nes jos niekada nebus per daug. Palinkėkime jos sau, nes būtent laimės troškimas pažadina jausmus ir skatina veikti.

Taigi susidaužkime taurėmis ir pirmyn, mielosios! Gyvenimas nuostabus! Imkime jį už vadžių ir nesigręžiokime atgal. Sakoma, stenkis pats, tada ir Dievas padės. Viskas išsipildys, tik nesnauskime.