Motociklu – 5000 kilometrų Naujosios Zelandijos keliais

Šalis – atvirutė. Kalnai, miškai, ežerai, ledynai, fiordai, kriokliai. Naujoji Zelandija pakeri visus. Ne išimtis buvo ir po žaliąjį žemyną motociklu keliavęs verslininkas Mindaugas Sakalauskas.

Kelių policijos nesutiko

M.Sakalauskas pradėjo kelionę su 6 motociklininkų grupe: keturiais vokiečiais, brite ir švedu. Kelionės organizatoriai iš anksto sudarė maršrutą, išnuomojo viešbučius, žemėlapiuose pažymėjo rekomenduojamas aplankyti vietas.

"Nenusakomas jausmas. Laisvės pojūtis. Įkvepi oro, jauti vėją", – paklaustas, kodėl nusprendė po Naująją Zelandiją keliauti būtent motociklu, aiškino M.Sakalauskas. Jis su kelionės bičiuliais sukorė apie 5 tūkst. kilometrų Naujosios Zelandijos keliais.

Mindaugas nusijuokė: "Kokio nors tvarto iš pradžių nepastebi, tačiau pajunti iš kvapo."

Važiuojant pasiklysti praktiškai neįmanoma, nes pagrindinis, beje, labai kokybiškas, kelias – asfaltuotas. Aplink – laukai arba siauri žvyrkeliai.

Kelio ženklai tiksliai skelbia, kad už vieno ar kito posūkio rekomenduojamas greitis bus 25, 35, 45 ar 75 km/val. Lietuvis motociklininkas kiek stebėjosi, kad per tris savaites Naujojoje Zelandijoje jis nė karto nematė kelių policijos.

Tik avys, žiurkės ir zuikiai

"Žvėrių pas mus nėra!", – kelionės organizatoriai iškart nuramino lietuvį ir jo kelionės draugus. Naujojoje Zelandijoje juokiamasi, kad pas juos veisiasi tik europiečių atvežtos žiurkės ir zuikiai. Todėl dabar unikalią šalies gamtą saugantys zelandai griežtai kontroliuoja, kad į šalį iš svetur nebūtų įvežta augalų, gyvūnų ar net maisto.

Taip, dar yra avių: šiek tiek daugiau nei 4 milijonams Naujosios Zelandijos gyventojų tenka apie 100 mln avių. Šioje šalyje auginami ir elniai.

M.Sakalauskas neprivalėjo važiuoti kartu su kompanija: visi žinodavo galutinį dienos tašką – užsakytą viešbutį. Motociklininkus lydėjo organizatoriai, nenumatytiems atvejams apsirūpinę būtiniausiomis motociklų dalimis.

"Kelionė motociklais grupe turi savo minusų, – kalbėjo Mindaugas, motociklą vairuojantis dešimt metų. – Reikia labai atidžiai sekti priekyje važiuojantį kolegą, laikytis stabilaus greičio, saugaus atstumo. Važiuodamas vienas sustoji, kada ir kur nori, nereikia taikytis prie kitų. Po nutikusio incidento nusprendžiau važiuoti vienas."

500 eurų ir kelios siūlės

Naujojoje Zelandijoje labai daug siaurų, vienos eismo juostos tiltų. Įsimintiną dieną priekyje per siaurą tiltą važiavusi britė pastebėjo iš priekio atlekiantį automobilį ir staiga sustabdė savo motociklą.

Iš paskos važiavęs Mindaugas stabdė greitai, jo "Suzuki V-Strom 650" susimėtė ir motociklas šonu nuslydo asfaltu.

"Lyg tyčia, tądien važiavau mūvėdamas džinsais", – nelaimingą atsitikimą prisiminė M.Sakalauskas. Be apsaugų važiąvęs lietuvis susižeidė.

Buvo sekmadienis, todėl vietos miestelio poliklinikoje atvykstančio chirurgo teko palūkėti apie pusvalandį.

"Švaru, tvarkinga, balta, įrengta nauja medicininė aparatūra", – pasakojo apie zelandų medicinos įstaigą Mindaugas. "Gydytojas nerodė nepasitenkinimo, buvo mandagus, paprastas, lengvai bendraujantis, kaip ir visi vietos gyventojai. Jis netgi žinojo, kur yra Lietuva", – prisiminė M. Sakalauskas.

Motociklininkui iš tolimos Lietuvos chirurgas susiuvo kelias gilias siūles. Kiek apgadinto motociklo remontas M.Sakalauskui kainavo 500 eurų. "Draudimas apmoka tik išlaidas, viršijančias 1000 eurų", – paaiškino verslininkas.

M.Sakalauskas tęsė kelionę. Jis neviršydavo leistino 90 km/val greičio, visada stengdavosi praleisti paskui tokiu greičiu važiuojančius vilkikus. Tik nebuvo lengva priprasti važiuoti kairiąja kelio juosta. Tuščiame kelyje lietuvis kartais užsimiršdavo, persirikiuodavo į dešiniąją kelio pusę ir staiga pašiurpdavo, priešais išvydęs atlekiantį vilkiką.

Didžiuojasi kilę iš maorių

Londonas – už 19 tūkst. 880 kilometrų, Vašingtonas – už 14 tūkst. 500 km. Medinis stulpas su pasaulio miestų kryptimis tarsi patvirtino, kad Naujoji Zelandija – tikras pasaulio pakraštys. Čia buvo filmuojama įspūdinga "Žiedų valdovo" trilogija.

Australai, pastebėjo Mindaugas, vengia ir gėdijasi savo žemyno tikrųjų ir kažkada smarkiai engtų gyventojų – aborigenų. Naujoje Zelandijoje priešingai: visur demonstruojama, kad vietiniai žmonės kilę iš maorių.

"Jie saugo autentišką maorių kultūrą, jaučiama, kad ją propaguoja", – kalbėjo M.Sakalauskas. Jis ne kartą žavėjosi gražiausiose vietose įsikūrusiais maorių kaimeliais, o greta – kapinaitėmis. Maoriai tiki juos globojančiomis gamtos dievybėmis ir net už didelius pinigus nenori keltis iš savo žemių.

Nedideli, jaukūs pakelės viešbutukai, stilingi barai, visoje šalyje reklamuojamas geležinkelio siaurukas, pakelėse – senovinės statulos ir autentiškos iškabos, karietos: Naujojoje Zelandijoje praeitis puoselėjama ir branginama.

Zelandai labai myli vaikus. Jie – atviri ir komunikabilūs. Žmonės, sėdintys šalia baro ant suolelio, ne tik nuoširdžiai pasveikina, bet ir pakalbina svetimšalį. Ir beveik visi puikiai žino Lietuvą.

Jautiesi kitame pasaulyje

"Dar niekur nemačiau tokios spalvos vandens, – M.Sakalauskas žavėjosi fantastiško grožio Tekapo ežeru, kurio vaiskiai vandens spalvai įtakos turi 800 metrų ledkalnis. – Čia populiaru užsisakyti oro safarį ir žemę pamatyti pro nedidelio lėktuvo langą." Mindaugas stebėjo, kaip pakrantės bažnytėlėje tuokėsi lietuvių pora, Naujojoje Zelandijoje besiverčianti vynininkyste.

Pietinėje salos dalyje, kuri labiausiai vilioja turistus, nėra pramonės. Čia gyvena apie 20 proc. Naujosios Zelandijos gyventojų. Jie juokauja, kad be pietinės dalies šiaurinė šalies zona neišgyventų, nes jas sieja kabeliai: pietuose įrengtos kelios energija visą šalį aprūpinančios hidroelektrinės.

Kvinstoune hidroelektrinių nėra. Bet nuostabiame gamtos apsuptyje pastatytame mieste – daugybė pramogų: kelių rūšių šuoliai nuo uolų ar tiltų, prisirišus guma, virvėmis, ekstremalus pasiplaukiojimas siaura kalnų upe apie 2 mln litų kainavusiu greitaeigiu kateriu. "Kvapą užgniaužia, kai vos 10 centimetrų į vandenį nugrimzdęs kateris lekia į uolą ir tik paskutinę akimirką išvengia posūkio. Arba sustabdo akimirksniu, kaip automobilis", – prisiminė ekstremalius potyrius M.Sakalauskas.

Sunkmečio Naujojoje Zelandijoje verslininkas nepajuto. Mindaugas šyptelėja: tą šalį nuo Lietuvos skiria 11-12 valandų laiko juosta: "Taip ir jautiesi – tarsi nuo visko pabėgęs ir patekęs į kitą pasaulį."

Brangiau nei Lietuvoje

M.Sakalauskas apskriejo visą Žemės rutulį. Pirmyn į Naująją Zelandiją iš Lietuvos keliavo per Amsterdamą, Los Andželą. Atgal – per Sidnėjų, Abu Dabį, Londoną. Už lėktuvo bilietus mokėjo apie 6000 Lt.

Už motociklo nuomą, maršrutą, aplankytas vietas, 21 nakvynę viešbučiuose sumokėta apie 4000 eurų (apie 9700 Lt).

Sotus, karštas patiekalas restorane kainuoja apie 60 Lt. Pietūs iš užkandžių 10–15 Lt.

Alaus butelis – 8 Lt. Gero vyno butelis 20–40 Lt.

Nakvynė prabangiame "Hilton" viešbutyje Oklende – 600 Lt, 3 žvaigždučių nedideliuose pakelėse viešbučiuose – 300–400 Lt.

30 minučių ekstremali kelionė greitaeigiu kateriu Kvinstoune – 200 Lt.