Lapkričio 13-oji – Lietuvai ir visai Dzūkijai reikšminga data. Tą dieną prieš 90 metų Perlojoje gimė savivalda. Tai atsitiko beveik tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

"Išgyvenusi Pirmojo pasaulinio karo sunkumus Perloja atsidūrė Lenkijos ir bolševikinės Rusijos interesų sankirtoje. Pavargę nuo nueinančių ir ateinančių okupantų plėšikavimų, perlojiškiai nutarė tam priešintis organizuotai. Tad 1918 m. lapkričio 13 d. jie išrinko Perlojos parapijos komitetą, kuris pirmiausiai turėjo užtikrinti gyventojų apsaugą ir tvarką", – pasakojo VDU Užsienio kalbų centro lektorius Sigitas Lūžys, baigiantis parengti spaudai knygą apie Perlojos respubliką.

Parapijos komitetui vadovauti buvo išrinktas Jonas Česnulevičius. Į Perlojos savivaldos, kuri vėliau buvo pavadinta Perlojos respublika, sudėtį įėjo Dvarčiai, Trakiškai, Žiūrai, Mančiagirė ir kiti kaimai.

Perlojos respublikoje veikė savigynos būrys, milicija, teismas ir kalėjimas, kuris buvo įrengtas špitolės rūsyje, buvo paskirti keli eiguliai. Visas respublikos aparatas dokumentus tvirtino vienu antspaudu ir vartojo tik lietuvių kalbą.

Trofėjiniais ginklais apginkluotam 80 vyrų savigynos būriui vadovavo Juozas Lukoševičius. Kovos krikštą vyrai gavo išviję plėšikaujančius lenkus, tačiau vėliau teko patirti ir pralaimėjimų kartėlį. 1919 m. vasarį Perloją užėmė raudonarmiečiai ir savivaldą pavadino savaip – "revkomu", tačiau netrukus šie okupantai pasitraukė, o juos pakeitė kiti – lenkai. Tačiau perlojiškiai šį kartą su ginklu rankose pakilo už savo laisvę.

Nors Perlojos respublika netrukus tapo Lietuvos dalimi, tačiau jai, įsikūrusiai paribio zonoje, dar ne kartą teko pasikliauti tik savo jėgomis, ginantis nuo besiskverbiančių į šį Lietuvos pakraštį priešų.

Beje, Perlojos respublikos herbas labai panašus į kauniškį. Skiriasi tik tuo, kad viename pavaizduotas stumbras, o kitame – tauras.

Perlojos respublikos 90-mečio minėjimas vyks Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, lapkričio 13 d. 16 val.