Meno bibliotekoje – diplomantų grafika

Šią savaitę Klaipėdos meno bibiotekoje dar veikia Adomo Brako dailės mokyklos mokinių diplominių grafikos darbų paroda, kuria stebisi ir žavisi ne tik autorių bendraamžiai, bet ir profesionalūs dailininkai.

"Nereikia laukti įkvėpimo padėjus tašką baltame popieriaus lape, reikia vesti liniją – vieną, antrą, o įkvėpimas ateis pats savaime", – taip savo vaikus, A.Brako dailės mokyklos mokinius, moko jų piešimo ir grafikos mokytoja Regina Taurinskienė.

Jos teigimu, mokytojo pareiga pažadinti vaiko mąstymą, o tada atsiskleidžia ir jo kūrybingumas. "Genijų yra tik vienas kitas, visus kitus reikia išmokyti pamatyti, pajausti ir vizualizuoti", – sakė pedagogė. Jos įsitikinimu, jau vien tai, kad vaikas praveria dailės mokyklos duris, reiškia, jog jis turi gabumų. Nuo mokytojo daug priklauso, lemta tiems gabumams atsikleisti ar ne.

Šį šventą darbą R.Taurinskienė dirba jau daugybę metų. Vien darbu to nepavadinsi, nes tai gyvenimo būdas, kai noriai jam atiduoda savo laiką, širdį, visą save. Kitaip ji negali, ir ne tik ji, – taip dirba visas dailės mokyklos kolektyvas – nuoširdžiai, jautriai ir labai kūrybiškai.

Patys šios mokyklos mokytojai ėmė ir sugalvojo gražią tradiciją, įprasminančią studijas, – vaikų diplominius darbus. Tai sunkus, atsakingas, daug išmonės bei kantrybės reikalaujantis procesas ir pedagogams, ir moksleiviams. Vis dėlto prasmingas. Tai matyti ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) veikiančios A.Brako dailės mokyklos diplominių grafikos darbų ekspozicijos. Joje pristatomi baigiamieji vaikų kūriniai – nespalvoti ir šiek tiek paspalvinti lino raižiniai, ofortai, koliažai.

Pati R.Taurinskienė yra senojo lino raižinio atstovė (to mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje, vėliau Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje), todėl nenuostabu, kad šios gražios klasikinės grafikos technikos moko vaikus. Jai arčiau širdies lietuviškas folkloras, pasakos, tačiau jauniems kūrėjams mokytoja visada leidžia patiems rinktis diplominių darbų temas, atsižvelgdama į savo mokinių pomėgius, asmenines savybes, įvertindama juos supančią aplinką. Todėl vaikų lino raižiniuose yra visko: nuo jų vidinio pasaulio, neišsiųstų laiškų mamai iki žvejybos ar mados. Tam, kad tema būtų atskleista, mokytojos padedami autoriai nudirbo didžiulį tiriamąjį darbą – daug skaitė, gilinosi, analizavo. Tik taip mažieji menininkai pasiekė emocinės ir meninės vienybės, kartu savo kūriniams suteikdami ketvirtąją dimensiją – gelmę.

Mokytoja labai didžiuojasi, kad ne vienas vaikų darbelis yra apkeliavęs prestižines tarptautines parodas ir visur jie buvo įvertinti. Neišvengta net kuriozinių situacijų, kai kolegos grafikai iš kitų valstybių negali patikėti, kad Regina eksponuoja ne savo, o vaikų darbus.