Ekspertai: kaip griežto karantino šalininkams pamilti M.A.M.A apdovanojimus?

Išprovokavo diskusijas, kokie renginiai būtų saugūs

Kaip saugiai atsidaryti? Štai tokį klausimą feisbuke kėlė matematikas ir prezidento Gitano Nausėdos suburtos Ekspertų tarybos narys V. Zemlys-Balevičius.

„Nors M.A.M.A  buvo visiškai netinkamas renginys, bet jis išprovokavo diskusijas, kokie renginiai būtų saugūs. Visų pirma, reikia suprasti, kad bet kokie renginiai ar veikla, kurioje galimi žmonių kontaktai epidemijos metu, yra rizikinga. Pagrindinis klausimas yra – kokia rizika? Per pastaruosius metus daugumoje šalių epidemija valdoma veiklas skirstant į būtinas ir nebūtinas. Būtinose veiklose rizika minimizuojama įvedant saugumo reikalavimus, o nebūtinos veiklos yra neleidžiamos. Epidemijos rodikliams prastėjant būtinųjų veiklų sąrašas trumpėja, jiems gerėjant šalia būtinųjų veiklų pradedamos leisti ir nebūtinos. Pagrindinis šio modelio trūkumas yra tas, kad veiklų rizika yra vertinama per konservatyviai (t.y. rizikos įverčiai yra didesni nei tikroji rizika). Kurios veiklos atidaromos ar uždaromos bandoma spręsti pagal įvairius kriterijus, dažniausiai pagal veiklų atidarymo poveikį epidemijos rodikliams. Jeigu atidarius veiklas epidemijos rodikliai prastėja, reiškiasi tos veiklos yra rizikingesnės, jeigu gerėja, tai ne tokios rizikingos. Panašiu principu buvo įvesti apribojimai Lietuvoje. Buvo pasiremta įvairiomis mokslinėmis studijomis ir nuspręsta, kurias veiklas galima leisti, kurias ne“, – teigė matematikas.

Akimirka iš M.A.M.A apdovanojimų. T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Anot jo, iš principo toks modelis nėra prastas. Jis sėkmingai taikomas Azijos šalyse, Naujoje Zelandijoje ir Australijoje. Prie mažų epidemijos rodiklių veiklų uždarymas greitai duoda norimą rezultatą, epidemija pasitraukia ir vėl galima atlaisvinti visas veiklas.

Kitose šalyse, deja, šis modelis nepasiteisino, nes pasirinkta aukštesnė epidemijos rodiklių tolerancija neleidžia jiems greitai nukristi iki tokio lygio ties kuriuo su esamais rizikų įverčiais veiklas būtų galima atidaryti.

„Galimas sprendimas yra visų veiklų rizikų tikslesnis vertinimas. Jeigu mes turime veiklą, jos riziką galima įvertinti pagal tiek, kiek ta veikla „sugeneruoja“ naujų COVID-19 atvejų. Jeigu atvejų skaičius yra nulis, veikla yra saugi. Kaip ir su A, B, C, D scenarijais galima nustatyti tam tikrą „saugų“ atvejų skaičių, prie kurios veikla galima, o prie kurių ji jau nebėra saugi ir jos nebegalima leisti. „Sugeneruotus“ naujus atvejus galima suskaičiuoti testuojant visus veikloje dalyvavusius žmones. Tam reikėtų naudoti atitinkamą testavimo metodiką, nes visi dabartiniai naudojami COVID-19 testai turi savo trūkumų. Praktikoje turime pavyzdžių, kaip su tinkamu rizikos vertinimu veiklos yra galimos. Lietuvoje gydymo įstaigose buvo taikomas profilaktinis testavimas, kuris ir aukščiausiam epidemijos lygyje leido joms toliau funkcionuoti. Kaupinių eksperimentas, kai buvo atidarytos kelios mokyklos ir jose nuolatos testuojami mokiniai parodė, kad epidemiologinę riziką galima kontroliuoti. Barselonoje buvo surengtas koncertas, kuris potencialiai parodys, kokia yra rizika, nes visi dalyviai buvo testuojami prieš ir bus testuojami po renginio. Tokių rizikos vertinimo eksperimentų reikia daryti daugiau. Panašų renginį kaip Barselonoje yra siūloma padaryti ir Lietuvoje. SAM kol kas to neleidžia, nors renginį siūloma daryti birželį. Prekybos centrai pateikė savo siūlymus Vyriausybei, kuriuose epidemiologinė rizika irgi maksimaliai kontroliuojama. Kodėl nepabandžius? Prie didėjančių epidemijos rodiklių tai daryti dabar gal ir nėra protinga, bet jiems nukritus, nematau jokių priežasčių to nedaryti. Net ir dabar turint skirtingą situaciją skirtingose savivaldybėse, tokius eksperimentus būtų galima daryti ten, kur epidemiologinė situacija leidžia. Aš neturiu iliuzijų, kad šios idėjos iš karto magiškai išspręs visas dabar esamas problemas. Idėjas reikia papildomai apgalvoti, pasikviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, kad jas validuoti. Taip pat idėjas reikia įgyvendinti, kas kol kas sunkiai pavyksta. Bet kodėl nepabandžius?“ – klausė ekspertas.

Net ir dabar turint skirtingą situaciją skirtingose savivaldybėse, tokius eksperimentus būtų galima daryti ten, kur epidemiologinė situacija leidžia.

Akimirka iš M.A.M.A apdovanojimų. T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Kaip griežto karantino šalininkams pamilti M.A.M.A?

Medikas Vytautas Kasiulevičius feisbuke klausė, kaip griežto karantino šalininkams pamilti M.A.M.A?

„Karantinas buvo neišvengiamas 2020-ųjų pavasarį, o vėliau žiemą, bet aš suklydau savo prognozėse. Balandžio mėnuo atrodė kaip ribojimų pabaigos pradžia. Žinojau, kad po metų pandeminio ciklo visuomenė nutrauks pasipriešinimą virusui ir tyliai džiūgavau, kad visi dar suspėsime į traukinį. Stokodamas patirties ir išmanymo neįvertinau atmainų gebėjimo išlikti pavasario saulės atokaitoje. Profesoriaus Mindaugo Stankūno terminais, „žinios apie atmainas“ neužteks žmonių nusiteikimui pratęsti kėlinį“– rašė profesorius.

Medikas patarė, ką daryti valdžiai, visuomenei ir tiek valdžiai, tiek visuomenei.

„Valdžiai. Kartais reikia mokytis ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Danijos arba... Slovakijos. Vokietija, kurios pavyzdžiu preciziškai ar nelabai sekė ir seka Lietuvos vyriausybės, ilgą laiką sėkmingai valdė pandemiją ribojimais, neblogai organizuotu testavimu ir vokiečiams būdinga disciplina. Tačiau ribojimai veikia ribotą laiką, vėliau žmonės tiesiog jų nustoja laikytis. Užtenka šiandien pažvelgti į pilną jaunimo Vilniaus senamiestį. Karantininis kontraktas su tauta baigėsi, o šiuo metu pasiūlyti kažką visiems priimtino, išskyrus asmeninę atsakomybę, yra sunku. Na, nebent valdžia būtų pasakiusi – gegužės pirmą vėl pradėsime laisvinti, nors ir pragaras užšaltų. Betgi nepasakė“, – rašė V. Kasiulevičius. 

Karantininis kontraktas su tauta baigėsi, o šiuo metu pasiūlyti kažką visiems priimtino, išskyrus asmeninę atsakomybę, yra sunku.

Anot jo, slovakai, skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, turėjo ambiciją – masinio testavimo programą greitaisiais antigeno testais. Daugelis juos kritikavo, kad tokiu būdu tik iššvaistys pinigus, užsidirbs testų kompanijos, o programai pasibaigus vėl viskas sugrįš į buvusią blogą situaciją. Tačiau slovakų vyriausybė nepasidavė tuomet ir dabar – jie ribojimus papildė iki šiol nematytomis testavimo apimtimis ir dabar jie testuoja daug. 

„Slovakai išvengė savo brolių čekų likimo – pandeminis sprogimas juos aplenkė, o didžiausias susirgimų skaičius atitiko didžiausius Danijos skaičius gruodžio mėnesį. Tai, kad Slovakijoje susirgimų iki šiol daugiau – tiesa, bet jie rusena tolygiai, išsaugodami neperdegusią sveikatos apsaugos sistemą. Tuo tarpu Lietuva vėl naujų skaičių įkalnėje. Norint nuveikti sizifo darbą neužtenka mąstyti šabloniškai“, – rašė V. Kasiulevičius.

Kiekvienam Lietuvos žmogui medikas rekomendavo išsiversti ir atmintinai išmokti viruso plitimo nuo sergančio iki sveiko asmens schemą ir tada būtų daugiau naudos už bet kokius ribojimus.

„Facebook“ nuotr.

„Nors logikos mokymasis yra skausmingas procesas ir susieti priežastį su pasekme pavyksta tikrai ne visiems, ypač kai netiki pačios priežasties egzistavimu, vis tiek verta išbandyti, – rašė profesorius. – Valdžiai ir visuomenei.  O kuo čia dėta M.A.M.A? Turime nustoti vieni kitus smerkę ir pradėti kalbėtis dėl kompromisų. Tikiuosi, kad Lietuva niekada nebetaps autoritarinės imperijos pakraščiu, kur ribojimus galima įvesti neribotam laikui, o visus tam besipriešinančius bausti kaip visuomenės priešus. Reikia atrasti jėgų tartis ir nustatyti aiškias susitarimų vykdymo datas. Tik taip įmanoma išlikti laisva visuomene ir neįplieksti priešlaikinės valdžių kaitos karuselės, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali baigtis ir blogiau. Paskiepytai valdžiai metas susitikti su žmonėmis, ekspertai palauks“, – rašė medikas.

Primename, kad dėl šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio M.A.M.A apdovanojimų renginio galimų pažeidimų Kauno policija sulaukė apie 30 pranešimų, ji aiškinasi situaciją.

Jo organizatoriai skelbė, kad „Žalgirio“ arenoje renginys vyko be žiūrovų, visiems dalyviams buvo atlikti COVID-19 testai, tačiau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, jog nesilaikoma karantino taisyklių, nedėvima kaukių, nėra saugių atstumų. Kai kurie renginį pavadino „puota maro metu“.

„Tai, kas vakar vyko Kaune, neturi tapti priežastimi ir kliūtimi atverti daugiau kultūros. Pabrėšiu – atsakingos kultūros sektorių. Juk vakar šventėme ir Teatro dieną, taip pat turėjome renginį – Scenos kryžių apdovanojimus, kurių organizatoriai labai atsakingai pažvelgė į realybę. Todėl noriu visų paprašyti nesekti blogais pavyzdžiais, o visų pirma nepamiršti tarpusavio pasitikėjimo ir atsakomybės“, – feisbuke sekmadienį rašė kultūros ministras Simonas Kairys.