Lietuvoje gyvenantis italas: tai yra nuostabių galimybių šalis

Dirbti tai, ką svajoji

Velykų papročiams skirtoje „Pasaulis pagal moteris“ laidoje Luca pasakos apie Šv. Velykų tradicijas Italijoje, o ypač – italų virtuvėje. Paradoksalu tai, kad „geriausių kulinarų“ tauta vadinamos šalies atstovas savo kulinarinius sugebėjimus įgyvendina... Lietuvoje!

Laidos vedėjai K. Rimienei paklausus, kaip susiklostė, kad aplink puodus Luca sukasi ne savo gimtinėje, o svetimoje, daug atšiauresnio klimato šalyje, Luca nė kiek nedvejodamas atšauna: „Na, nes Lietuva yra tiesiog nuostabi šalis dirbti tai, ką tu svajoji. Daug galimybių išbandyti viską ir būti laimingam“. Žinoma, karjera, nebuvo pirmoji priežastis privertusi Luca pamilti Lietuvą – čia jis sutiko ir savo mylimą žmoną Eglę, kuriai laidos metu kartu su laidos vedėja ir floristikos dizainere Kristina pirmą kartą savo gyvenime sukurs gėlių puokštę.

Lengviau tapti ir virtuvės „šefu“

Lietuva yra tiesiog nuostabi šalis dirbti tai, ką tu svajoji. Daug galimybių išbandyti viską ir būti laimingam.

Luca juokiasi, kad Lietuvoje lengviau ne tik pasiekti vienos ar kitos svajonės, bet ir titulo. „Italijoje šefų tikrai daug mažiau negu Lietuvoje. O pas jus, regis, ant kiekvieno kampo“, – juokiasi Luca ir aiškina, kad norint tapti šefu neužtenka porą metų padirbti restorane.

„Italijoje yra tik du būdai juo tapti. Arba tu visą gyvenimą kyli, kol aplinkiniai tave iš pagarbos ima taip vadinti, arba tu esi didelio restorano savininkas ir valdai ne tik įrankius virtuvėje, bet ir visą restoraną, taip pat nuolatos kuri naujus patiekalus vis įrodydamas savo meistriškumą. Pavyzdžiui, savęs aš dar nedrįstu vadinti šefu – sakau, kad esu virėjas“, – sako laidos herojus.

Velykinės iškylos

Artėjančių Šv. Velykų proga Luca pasakoja apie tradicijas savo gimtinėje. Anot jo, nors visa Italija yra labai labai skirtinga, italus vienija du dalykai: pirmasis – popiežiaus kalba šventinį rytą. „Keliolika namiškių gali nuo ryto bėgioti virtuvėje, rėkti, pyktis dėl smulkmenų ir jaudintis dėl ilgai kepančių patiekalų. Tačiau yra momentas, kai prasideda popiežiaus sveikinimas. Tai labai iškilminga ir tuo pačiu labai juokinga akimirka, nes tai vienintelės kelios minutės, kai visi pagaliau užsičiaupia ir sulaikę kvėpavimą sužiūra į teliką“, – linksmas akimirkas prisimena Luca.

Kita tipinė itališka tradicija – kepimas ant grotelių antrąją Velykų dieną. „Visa Italija ima kvepėti skrundančia mėsyte. Kur beeitum – kiemuose, parkuose, kalnuose – visur kepsninės. Vyro pareiga yra atsikelti kuo anksčiau ir užimti kuo puikesnę vietelę šiai šeimos iškylai“, – tradicijos masiškumą nupasakoja temperamentingas pašnekovas ir pažada laidoje parodyti, kaip išsirinkti kepsninę bei iškepti puikius kepsnelius.

Išsigąsta itališko temperamento

Lietuvoje Luca jaučiasi laimingas. Laisvai lietuviškai kalbantis italas čia turi mylimą šeimą, krūvą draugų ir yra tikras šalies patriotas. „Perimu net jūsų temperamentą – nuvykęs į Italiją nebesuprantu, ko visi taip nuolatos rėkia“, – vidinius savo pokyčius pastebi Luca. Vis dėlto kita jo širdies pusė vis dar priklauso tėvynei – apie gimtąją šalį Luca, regis, gali pasakoti ir pasakoti.

Ką dar per šv. Velykas valgo italai? Ar kepant ant grotelių reikia naudoti prieskonius? Kodėl Luca su draugais ruošia penkiasdešimties kiaušinių kiaušinienę bei kaip Italijoje nuraminami vyrai?