Valstybinis Vilniaus mažasis teatras "Lietuvos teatrų pavasario" žiūrovams pristato Kirilo Glušajevo režisuotą spektaklį "Motina", kuriame pagrindinį vaidmenį atlikusi Eglė Gabrėnaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia dramos aktorė.
Kas: Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis "Motina".
Kur: "Girstučio" kultūros centre.
Kada: balandžio 26 d. 18 val.
"Faktas, kad kurį laiką mūsų teatre kiek primiršta buvusi Maksimo Gorkio dramaturgija pastaraisiais metais vis dažniau pasiekia Lietuvos teatrų scenas, manęs visiškai nestebina. Paradoksalu, tačiau naują M.Gorkio aktualumą lemia panaši dviejų, visu amžiumi viena nuo kitos nutolusių, epochų visuomeninė situacija: juk XX a. pradžios ikibolševikinė Rusija – po ekonominio kracho pamažu atsigaunanti valstybė. O tokiose visuomenėse dažniausiai konfliktas tarp materialinių ir dvasinių vertybių itin paaštrėja. Juk kai nėra už ką maitinti vaikus, nėra kada galvoti apie sąžinę, orumą, meilę, kitas bendražmogiškąsias vertybes. Kūnas dažniausiai nugali sielą..." – savo darbą pristato K.Glušajevas.
Socialumas prieš individualumą, materialumas prieš dvasingumą – todėl, anot režisieriaus, M.Gorkis šiandien ir yra toks įdomus, kad jo kūryboje šie konfliktai neišsprendžiami vienareikšmiškai.
"Tai ypač atsispindi M.Gorkio pjesėje "Vasa Železnova" – labai lietuviškoje istorijoje. Ir ne vien lietuviškoje – pasakojimas apie tai, kaip artimieji vienas prieš kitą kelia ranką dėl palikimo, yra puikiai atpažįstamas visose visuomenėse", – sako K.Glušajevas.
Bet tai tėra vienas iš daugelio šios pjesės motyvų. "Į pirmąjį planą iškyla Vasos Železnovos persona – pirmiausiai ji yra motina, 30 metų krovusi turtus savo vaikams, bet galiausiai pamačiusi, kad tie palikuonys – nevykę. Nes rūpindamasi savo atžalų ateitimi ji nespėjo pasirūpinti jų dabartimi. Vasai neliko laiko jiems auklėti, ji negalėjo suteikti jiems to, ką vertingiausio savo vaikams gali suteikti motina: užuojautą, šilumą, stiprybę, mokėjimą aukoti save... Pinigų – daug, palikuonys – nevykę, vyras – miręs... Bėgant nuo vienatvės Vasai lieka tik sugalvoti pateisinimą savo buvimui čia..." – balsu mąsto režisierius.
Šeima kaip vienetas – kur kas jautresnis ir subtilesnis nei visuomenė apskritai. Kad ir kokia ta šeima būtų... Ji – visko pamatas, mažiausia, bet svarbiausia visuomenės ląstelė. "Mane daug labiau domina, kai teatro scenoje kalbama ne apie skirtingų socialinių sluoksnių, ideologijų, sporto komandų susidūrimą, o apie konfliktą tarp žmonių. Šiuo atveju – vieno kraujo žmonių", – sako jis.
Vasa yra Motina. Ne tik viskam gyvybę suteikiantis, bet ir atimti gyvybę galintis pradas. Motina šventoji, Motina nuodėmklausė, Motina likimas, Motina skola, palaima ir prakeiksmas. Nes iš motinos, cituojant pjesę, "visi žmonės atsiranda"... Ir visa tai telpa vieninteliame Vasos personaže.
Kas šiandienos Lietuvos teatre gali suvaidinti Vasą Železnovą? K.Glušajevas neabejoja: vienintelė Eglė Gabrėnaitė.
Naujausi komentarai