Ištekėjusi už Egipto. Taip apie save juokauja diplomuota psichologė, aurasomos ir reiki specialistė Dalia Braziulytė-El Amary. Kadaise iš faraonų šalies atsivežusi laukinį šunį, dabar ji kovoja dėl ten merdinčių arklių, o netrukus oficialiai atidarys energine šventykla vadinamą apie 1000 kv. m vilą "Šacherezada".

Šalis užbūrė kvapais

Egiptas ją nokautavo iškart. Prieš aštuonerius metus į Hurgadą atskridusią Dalią užbūrė kvapų gama: arabiškų smilkalų, Nubijos santalo, kupranugarių šlapimo, šiukšlių, augalų, vėjo, dykumos dulkių...

Carlo Gustavo Jungo archetipine psichologija, taip pat kultūromis, civilizacijomis, papročiais besidominti Dalia juokauja, kad tai buvo meilė iš pirmo kvapo, kuri, matyt, tęsis amžinai.

Nuo to karto D.Braziulytė-El Amary šioje šalyje buvo jau keliasdešimt kartų: ten ji skrenda po keturis penkis kartus per metus.

Tą pirmą kartą Dalia paniro ne tik į Egipto kvapus, emocijas, bet ir į jūrą: "Tąsyk patekau į laivą, kuriame buvo du arabai instruktoriai ir keli apsirūkę anglai. Po trumpo instruktažo jie mane po vandeniu pakišo ne penkis, bet penkiolika metrų, ne penkiolikai minučių, bet valandai. Tai, kad jie nesilaikė nardymo taisyklių, sužinojau vėliau."

Buvo ištekėjusi už arabo

"Hurgada labai patogi strategiškai. Arabijos dykuma, čia pat – šiaurė, Kairas, Aleksandrija prie Libijos sienos, į pietus, Sudano pusės link, – Luksoras, Libijos dykuma. Ir daugybė šventyklų – vaizdžiai pasakoja Dalia. – Pajaučiu, kad mane kviečia dykuma ar šventyklos, ir keliauju per faraonų arba beduinų Egiptą."

Dalia rinkdavosi archeologinius takus, vietas, kur aptikta daug artefaktų. Ji susidarydavo maršrutą ir pralįsdavo tarsi pro rakto skylutę, nes patekdavo į dar kasinėjamas šventyklas, kur nebuvo įkėlę kojos turistai.

Lietuvė už Egipto ištekėjo ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme: 2007 m. jos vyru tapo egiptietis. Moteris nedetalizuoja, bet neslepia – ji jau išsiskyrusi.

"Vyrai ateina į gyvenimą ir išeina. Bet Egiptas lieka, – filosofiškai ironizuoja Dalia. – Ši šalis – kaip skaistykla, klastinga ir į paviršių iškelia visus žmogaus troškimus, emocijas, aistras. Mane kolegos ten vadina Zilzal – žemės drebėjimu ir uraganu vienoje vietoje. Ten atsiveria mano šešėlinė pusė, įsijungia kovinė energija ir kartais siautėju it drakonas. Beje, tai padeda suvaldyti viloje dirbančius meistrus ir gelbsti nuo jų sukčiavimo."

Anot po Skorpiono ženklu gimusios moters, Egiptas – po Skorpiono ir Jaučio ašimi. Dėl šios priežasties ten nebijoma aistrų, kūniškų dalykų, todėl dažni apsikabinimai, kontaktai, ne tik draugiški rankų prisilietimai.

Sukūrė savo sistemą

"Sukūriau Egipto dievų ir deivių psichologinę klasifikacijos sistemą, kurią pritaikau žmonėms, – teigia egiptologiją studijuoti svajojanti moteris. – Egipto mitologija sudėtinga, kilusi iš senųjų Afrikos religijų, kur dievai turi šešėlinę pusę ir yra pusiau gyvūnai." Deivės tarnaite pasivadinusi D.Braziulytė-El Amary savo svetainę pavadino deivespasaulis.lt.

Iš pradžių moteris nesuprasdavo, kodėl net ir prabangiuose, išblizgintuose viešbučiuose būdavo sunku užmigti, todėl jau po pirmosios kelionės į Egiptą panoro šioje šalyje turėti būstą: "Sunkiai adaptuodavausi, o pirmomis naktimis sapnuodavau kitų žmonių sapnus. Juk energiškai tų kambarių neišvalydavo, o žmonės atvažiuodavo atsipalaiduoti nuo streso, išgyvenimų, todėl likdavo daug energinių šiukšlių."

Gyventi bute tarp vietinių reikia labai stiprių nervų. D.Braziulytė-El Amary juokiasi, kad turėjo "laimės" susipažinti su kelių rūšių tarakonais: "Vieni jų yra dideli, maždaug aštuonių centimetrų ilgio. Kai jie bėga, girdisi garsus trepsėjimas, o užspeisti į kampą išskleidžia sparnus ir skrenda. Baisu... Kiti mažesni, bet taip pat bjaurūs ir sunkiai išnaikinami."

Tarakonai plinta, nes dauguma egiptiečių – netvarkingi, šiukšles meta pro langus ar palieka laiptinėje. Pusę dienos jie dažniausiai miega, o patys aktyviausi būna vėlai vakare iki vidurnakčio ir dar vėliau. Visur daug triukšmo: žaidžia vaikai, garsiai klausomasi muzikos, jei įjungia televizorių – tai būtinai visu garsu.

Interjerą kūrė pati

Dalia su šypsena prisimena akimirką, kai tvirtai apsisprendė čia įsigyti būstą: "Kartą iš trečio aukšto terasos išvydau besileidžiančią saulę virš Arabijos dykumos. Tai įvyko apie du kilometrus nuo Hurgados centro, prabangiame rajone, kur naujos vilos buvo dar tik statomos. Ir tuomet supratau, kad noriu gyventi tik čia. Jei ne čia – niekur kitur!"

Dabar ją oro uoste visuomet pasitinka pirmasis nardymo instruktorius Rajabas al Azabas, kuris nardyti jau negali, bet dirba Dalios asmens sargybiniu ir vairuotoju. Ir jie važiuoja į Mubarek 7 rajoną, kur už 300 metrų nuo jūros yra vila "Šacherezada".

Kiekvieną nuo 2007 m. pradėto statyti ir pagaliau beveik baigto būsto-šventyklos projekto dalelę moteris nešiojasi su savimi dieną naktį: "Vila – klasikinio arabų stiliaus. Pati kūriau interjerą – ieškojau paveikslų, šviestuvų, baldų."

Sužinojusi iš vietinių, kad pigiausi ir geriausi baldai – Dumjate, nieko nelaukusi ten ir nuvyko.

Nuvykus į šį miestą atrodė, kad visi jo gyventojai nieko kita neveikia, tik dieną naktį gamina baldus. Šeimos fabrike krovininiu liftu pakilusi į penktą aukštą ir išvydusi baldus, Dalia apstulbusi net pritūpė, nes vaizdas pakerėjo.

Po ilgų paieškų Kaire ji rado fabrikėlį, kuriame gaminami šviestuvai, sukurti pagal XIII–XIV a. arabų stilių. Fabrikėlyje Dalia praleido 20 valandų: gėrė arbatą, piešė eskizus ir užsakė 108 šviestuvus, nuo mažų iki 7 metrų ilgio, pakabinamus per tris aukštus.

Kiekvienas kambarys kitoks

Kodėl būstą, kurį tituluoja dvasine, energine šventove, pavadino "Tūkstančio ir vienos nakties" herojės vardu?

"Šacherezada – ne tik arabų folkloro personažas, bet ir psichologės-psichoterapeutės archetipas. Kasnakt jos sekamos pasakos – tarsi Eriko Eriksono hipnozė, – aiškina diplomuota psichologė. – Karalius Šachrajaras, nužudęs žmoną dėl neištikimybės, žudydavo ir kitas moteris. Šacherezada buvo išsilavinusi vizirio dukra, kuri sugebėjo pasakoti taip, kad vienoje istorijoje prasidėdavo kita, toje – dar viena ir vienu metu tarsi atsidarydavo septyni langai. Tuomet susilpnėja žmogaus ego kontrolė, įvyksta tarsi kompiuterio perkrovimas, įsijungia vertybės ir sveikas protas..."

Trijų aukštų vilą, kurioje yra keturi po pusantro šimto kvadratinių metrų ploto butai ir apie 300 kv. m terasa-seminarų salė, Dalia vadina šventykla. Tai vieta, kur, kaip "Tūkstančio ir vienos nakties" istorijoje, žmogus galėtų nusimesti kaukes, vidinius šarvus, pailsėtų energiškai nuo turistinio bruzdesio ir darbų.

"Geltonai nudažyta "Šacherezada" su baltu gipso lydinių dekoru aurasomos spalvų kalba reiškia gyvenimo prabangą. To esmė – turi žinoti tikslus ir atkakliai jų siekti svajones paversdamas realybe", – pasak Dalios, kiekvienas kambarys turi atskirą mitologiją, spalvas.

Čia kruopščiai priderinti ne tik baldai, šviestuvai, bet ir interjero detalės, patalynė bei rankšluosčių spalva.

Per perversmą nenukentėjo

Greta namo – mėlynas 15 m ilgio, 5 m pločio ir 2 m gylio baseinas, išklotas mandalų rašto mėlynomis plytelėmis. Ši spalva sukuria ramybės ir saugumo jausmą, atpalaiduoja, padeda numesti iliuzijų tinklą, realizuoti save ir pagalvoti apie gyvenimo prasmę.

Dar šį mėnesį D.Braziulytė-El Amary nuveš paveikslus – deivių reprodukcijas, prižiūrės, kaip bus sodinamas Hesperidžių sodas – apelsinmedžiai, citrinmedžiai, mandarinmedžiai, taip pat bananų, eukaliptų, granatų, figų medžiai ir spalvingai žydintys krūmai.

"Kai kurie draugai, kaimynai, jau spėję čia apsilankyti, aikčiojo, viešbučio savininkas arabas net apsiverkė, greta gyvenančio britų konsulo žmona sakė, kad jos vyras visą savaitę tik ir kalbėjo apie deives bei šviestuvus, – juokiasi Dalia. – Nors kitiems pastebimai subjurdavo nuotaika. Žmones tai veikė skirtingai."

Kas vyko viloje per neseniai pasaulį drebinusį Egipto perversmą? Dalia ten išskubėjo pirmuoju lėktuvu, kai buvo leidžiama vėl skristi į tą šalį.

Namus ištikimai saugojo Chalifas ir jo sūnus Mohamedas, jie nepabėgo namo ir miegojo, pasidėję pagalius prie lovos, saugodami, kad marodieriai neapiplėštų vilos. Ir maitino Dalios iš Lietuvos atvežtus laukinių šunų palikuonis – Nilą ir Mirą.

Padeda gyvūnams

Lyg pajutusi, kad kalbama apie šunis, galvą pakelia greta gulinti keturmetė Kapučina. Grynaveislę laukinę Arabijos dykumų kiemsargę priglaudusi lietuvė apgailestavo, kai laukiniai šunys sudraskė dar vieną kalytę.

Gavusi daug oficialių leidimų kantri moteris Kapučiną atsivežė į Kauną: kalytė, kurią dresavo profesionali dresuotoja, labai myli žmones, tačiau puola kitus šunis ir vos nesudraskė D.Braziulytės-El Amary taksų.

Gyvūnus Dalia labai myli. Ypač – šunis ir arklius. Todėl šią tvirtą, bet jautrią moterį sujaudino žinia, kad Hurgadoje iš bado miršta arabų ristūnai.

Vieną turtingą egiptietį kaltina finansinėmis machinacijomis, todėl jis apleido žirgyną, kuriame buvo 10 arklių. Pasak Dalios, per Naujuosius metus du nugaišo. "Vieną pavyko parduoti. Kelios rusės juos kartais pamaitina, pagirdo, bet arkliai vis tiek labai išsekę, pikti, žmonių beveik neprisileidžia."

Dalia su draugais išsekusiems arkliams gydyti surinko apie 1000 eurų. Jau trejus metus arabų kalbos besimokanti ir svajojanti perskaityti Avicenos raštus bei Ibn Battutos kelionių aprašymus, lietuvė susipažino su įdomiais žmonėmis, pasiryžusius gelbėti gyvūnus.

Daliai įstrigo vieno veterinarijos gydytojo iš Rumunijos interneto svetainėje pacituoti garsaus Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mohando Gandhi žodžiai: "Patys būkime pokytis, kurį norime matyti šiame pasaulyje."