Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Robertas Aleksaitis, Darius Miniotas ir Darius Auželis – prieš ketvirtį amžiaus šios pavardės asocijavosi su paukščių karaliumi ereliu. Intymi(-ių) vyrų trupė "Erelis" – taip pasivadinęs kolektyvas klojo lietuviams kelią į naujosios kartos humoro pasaulį. Po užsitęsusio ramybės periodo erelis vėl išskleidė sparnus: sausį atgijęs projektas keliauja per Lietuvą.

Ginklas – humoro kuoka

Tie, kurie pamena, kaip saulėtomis vasaros dienomis lėkdavo dulkėtomis gatvėmis pasikinkę "Ereliuką" ar "Kregždutę", turėtų atsiminti ir šio projekto užgimimą.

Viskas prasidėjo dar tais laikais, kai dekoracijas reikėdavo sutalpinti į žigulių bagažinę kartu su dviem magnetofonais ir garso kolonėlėmis, o patys kūrėjai pasakoja, kad prasidėjo viskas savame rate, draugiškai minint Teatro dienas. Jaunatvišku maksimalizmu spinduliuojanti idėja tuo metu panėšėjo į legalų chuliganizmą – menu ir juoku pridengtą rezistenciją pilkai sovietinei kasdienybei.

Anuomet pasirodymą stebėjusi "Tele-bim-bam" kūrėja Neringa Čereškevičienė pasakoja: "Tai buvo visiškai naujas žingsnis lietuviško humoro srityje. Pamatyti "Erelių" susirinkdavo pilnos salės, pilni Sporto rūmai. Tikrasis pokomunistinės visuomenės humoras, sutelkiantis žmones aplink."

Žurnalistė Laisvė Radzevičiūtė atsimena, kaip per vieną pasirodymą, aktoriams uždainavus, salėje įsižiebė žiebtuvėlių ugnelės, tauta susiėmė už rankų – tai buvo pauzė tarp nenutrūkstamo juoko, bendrystės ir intymumo momentas.

Intymumas ir šizofazija

Kaip ir viskas šiame spektaklyje, taip ir išradingas pavadinimas turi gilesnę reikšmę. Žodį "intymus" trupės vyrai aiškina pasitelkę lietuvių kalbos žodyną – "grynai asmeniškas, artimas, draugiškas, nuoširdus". Tada, kai žmogaus gyvenimas turėjo būti viešas valdžiai ir kaimynui, kai propagandinės brošiūros skelbė "Buitis – ne privatus reikalas", žodžiai "artimas", "asmeniškas" viliojo galimybe turėti šį tą tik sau, tik savo.

Robertas Aleksaitis, paklaustas, kodėl taikiklyje atsirado erelis, ilgai nemąstęs, atsako: "Todėl, kad "Erelis"! Tai buvo spontaniškas sprendimas. Reikėjo pavadinimo ir greitai, o vėliau prilipo. Dar žinot, mes tokie vyrai... Na, tokie ereliai."

Užmojai tikrai buvo dideli – statyti spektaklį cenzūros sąlygomis, važiuoti į gastroles, kai dekoracijos, magnetofonai ir kolonėlės turi tilpti į žigulių bagažinę, ir juokinti tekstais, primenančiais šizofaziją. Šį ir visus kitus dar neatskleistos reikšmės terminus sugalvojo patys aktoriai ir nuo to laiko skatina žiūrovą pačiam surasti jam paaiškinimą. Belieka konstatuoti, kad "Erelį" supa tik paslaptys: klausimų daug – atsakymų mažai.

Aukštos prabos saviironija

Prieš 26 metus rodytame spektaklyje aktoriai atliko dvi dalis, kurias sudarė opera-kantata "Brisiaus galas" bei tautinis pokalbis-disputas "Sakmė pagal Juzą". Tokių klasikų kaip Jonas Biliūnas ir Juozas Baltušis kūriniai "Erelių" lūpose virsta humoristiniais muzikiniais projektais.

Anuomet šalyje vyraujant agitbrigadų humorui, kai juoktis galėjai nebent iš savęs, "Erelis" darė būtent tai – užsiėmė subtilia, aukštos prabos saviironija.

Sugrįžimo proga intymi vyrų trupė "Erelis" žada ne tik žiūrovų pamėgtus pasirodymus, bet ir visiškai naują dalį "Sigutė".

Kas: intymios vyrų trupės "Erelis" pasirodymas.

Kur: Kultūros ir sporto centre "Girstutis".

Kada: spalio 10 d. 18 val.