Buvęs "Formulės-1" lenktynininkas italas Alexas Zanardi šią vasarą dar kartą įrodė, kad neįgalumas bejėgis prieš tikslo siekiančio žmogaus svajones. Kraupią avariją prieš 11 metų patyręs sportininkas iš lenktyninio automobilio persėdo į neįgaliojo vežimėlį ir juo važiuodamas dukart tapo Londono parolimpinių žaidynių čempionu.

Neteko abiejų kojų

2001 m. abiejų kojų lenktynėse Vokietijoje netekęs A.Zanardi 16 km atskiro starto plento lenktynių nuotolį įveikė per 24:50,22 minutės. Sidabras atiteko vokiečiui Norbertui Mossandlui (25:17,40 minutės), bronza – Pekino olimpiados čempionui amerikiečiui, buvusiam JAV jūrų pėstininkui Oscarui Sanzhezui.

A.Zanardi parolimpinėse žaidynėse varžėsi su devyniais sportininkais. Varžybos vyko "Brands Hatch" trasoje, kuri paprastai naudojama automobilių lenktynėms. 20 km į pietryčius nuo Londono olimpinio stadiono esančioje "Brands Hatch" trasoje vyko visos parolimpinių žaidynių dviračių sporto rungtys. Šioje vietovėje lengvaatlečiai pradėjo varžytis dar 1928-aisiais, o 1976–1986 m. joje lenktyniavo "Formulės-1" bolidai.

"Man pasisekė, kaip ir visada. Per lenktynes buvo ir nemalonių akimirkų, nes paskutiniame ruože prieš finišą, pirmame rate, nuo mano triračio nukrito grandinė, – po istorinio triumfo kalbėjo čempionas. – Pasakiau sau: nusiramink, uždėk ją ir tęsk lenktynes. Taip ir padariau. Be abejonės, dėl to praradau septynias ar aštuonias sekundes, tačiau pabaigoje tai neturėjo labai didelės įtakos."

Negali be sporto

Po istorinio finišo A.Zanardi prisiminė senesnę nei dviejų dešimtmečių istoriją. Būtent "Brands Hatch" trasoje vykusiose "Formulės-3000" lenktynėse jis iškovojo pirmą starto vietą, tačiau tuomet finišavo antras. 2008 m. toje pačioje trasoje kėbulinių automobilių pasaulio čempionate (WTCC) jis buvo trečias.

"Man trūko tik pirmos vietos ir pagaliau ją iškovojau, – teigė laimingas parolimpinis čempionas. – Atidaviau visas jėgas ir to pakako, kad nugalėčiau visus varžovus. Aš negaliu gyventi be sporto. Esu visiškai nuo jo priklausomas."

Sportininkas prisipažino, kad tai – viena svarbiausių pergalių jo gyvenime. "Tai didis pasiekimas, vienas didžiausių mano gyvenime. Labai sunkiai dirbau, kad tai pasiekčiau. Puiku tai patirti būnant 45-erių. Po dvejus metus trukusio nuotykio ši akimirka atneša ir šiek tiek liūdesio. Kai tau 20 metų, džiaugiesi laimėtais medaliais. Kai tau 40, džiaugiesi kiekviena diena. Aš mėgavausi kiekviena treniruočių diena. Tai buvo fantastiškas nuotykis su fantastiška pabaiga", – emocijų neslėpė A.Zanardi ir prisipažino, kad po ketverių metų vyksiančiose Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse greičiausiai nestartuos.

"Ateis kita diena ir viskas bus kitaip, net šiek tiek nuobodu. Žinau, kad mano žmona tikrai laukė šios akimirkos. Dabar viskas baigėsi. Ji galės atsipalaiduoti, eiti į parduotuves apsipirkti ir gyventi įprastą gyvenimą. Per šiuos kelerius metus ji stengėsi ne mažiau nei aš", – žmonai Danielai, kurią vadina Manni, dėkojo sportininkas.

Dar du medaliai

Po dviejų dienų vyko 48 km plento lenktynės. Alexui vėl neprilygo niekas. Jis aplenkė Pietų Afrikos atstovą Ernstą van Dyką bei belgą Wimą Decleirą ir antrą kartą tapo parolimpiniu čempionu. Nors šypsena, skambant Italijos himnui, buvo lygiai tokia pati švytinti, pats sportininkas prisipažino, kad jam svarbesnis pirmas medalis.

Vis dėlto antrąjį auksą A.Zanardi prisimins turbūt dar ilgiau. "Šią dieną buvo ir mano sūnaus Niccolo gimtadienis, todėl stengiausi nugalėti ir padovanoti jam puikią pergalę", – prisipažino italas.

Vėliau su Italijos komanda lenktynininkas ir iškovojo sidabrą estafetės lenktynėse. "Pasirodo, kad esu geras dviratininkas. Tikrai ne pirmą kartą savo gyvenime padariau tokį beprotišką dalyką. Niekas to per daug nesitikėjo, tačiau esu žmogus, kuris iš gyvenimo pasiėmė labai daug. Sėkmė ir toliau man teikia dovanas, todėl esu jai labai dėkingas", – po finišo pridūrė A.Zanardi.

Lemtingas įvykis

Iškeisti lenktyninį bolidą į triratį vežimėlį A.Zanardi prireikė 2001 m. rugsėjo 15 d., kai CART automobilių klasės pasaulio čempionato etape Vokietijoje jis patyrė šiurpią avariją.

"Eurospeedway Lausitz" trasoje vykusios lenktynės italui klostėsi tiesiog nuostabiai. Iš 22-os vietos startavęs A.Zanardi buvo iškopęs į lyderio poziciją, tačiau, likus trylikai ratų iki lenktynių pabaigos, buvo priverstas sustoti techninės pagalbos zonoje.

Išvažiuojant iš šios trasos dalies A.Zanardi bolidas netikėtai pradėjo suktis ratu ir išlėkė į trasą, o tiesiai į italą trenkėsi apie 320 km/val. greičiu lekiantis Kanados lenktynininko Alexo Tagliani bolidas. Automobilis buvo perkirstas pusiau, o lenktynininkui nutrauktos abi kojos.

Kraujo klanas šalia sudužusio bolido buvo toks didelis, kad prie jo pribėgęs medikas Terry Trammelas slystelėjo tarsi ant išsiliejusio tepalo. Keletą dienų A.Zanardi pragulėjo ištiktas komos, kartą jam buvo sustojusi širdis.

Vis dėlto A.Zanardi gyvybę medikams pavyko išsaugoti, o valingas sportininkas jau po kelių mėnesių pradėjo vaikščioti su kojų protezais. Vėliau, stengdamasis išlaikyti gerą fizinę formą, italas pradėjo užsiimti vežimėlių lenktynėmis.

"Formulės-1" trasose nežibėjo

A.Zanardi "Formulėje-1" lenktyniavo 1991–1994 m., tačiau įspūdingų rezultatų nepasiekė. 1996-aisiais jis persikėlė už Atlanto į Šiaurės Amerikos "Champ Car" (CART, "IndyCar") čempionatą ir 1997 bei 1998 m. tapo čempionu, atstovaudamas "Ganassi" ekipai.

1999-aisiais jis sugrįžo į "Formulę-1", tačiau per visą sezoną nepelnęs nė taško, 2000 m. vėl patraukė į "Champ Car".

Per savo karjerą "Formulės-1" trasose jis dalyvavo 45 lenktynėse ir atstovavo keturioms komandoms: "Williams", "Lotus", "Jordan" ir "Minardi".

Atsigavęs po avarijos, italas tęsė lenktynininko karjerą kėbulinių automobilių pasaulio čempionate, kuriame nuo 2005 iki 2009 m. pelnė keturias pergales, vairuodamas specialiai jam pritaikytą "BMW 320i" bolidą.

2009-aisiais jis nusprendė baigti lenktynininko karjerą ir visą dėmesį skirti pasiruošti Londono parolimpinėms žaidynėms.

Vėl sės į bolidą?

2007 m. rėmėjas pakvietė A.Zanardi dalyvauti Niujorko maratone. Tada jis aplenkė ne vieną garsų sportininką ir buvo ketvirtas. A.Zanardi rankomis valdomų triračių lenktynėse jau prieš startą Londone buvo iškovojęs nemažai svarių pergalių: praėjusiais metais jis pelnė sidabrą pasaulio čempionate ir triumfavo Niujorko, Florencijos, Romos maratonuose.

"Jis yra tikras liūtas – niekada nepasiduoda", – po iškovoto aukso Londone teigė buvę A.Zanardi komandos draugas Jimmy Vasseris.

Įdomu, kad šiuo metu "Indy500" automobilių lenktynių komandą turintis vyras su A.Zanardi prieš parolimpiadą draugiškai susitarė dėl dar didesnių iššūkių.

"Automobilio variklį sustabdžiau prieš trejus metus, kai man buvo 42-eji. Jimmy pažadėjo, kad jei laimėsiu auksą, jis man vėl pasiūlys vietelę ir prie automobilio vairo. Tad nekantrauju, kol galėsiu jam paskambinti ir pasakyti: "Na, Jimmy, tai kaip mūsų susitarimas?" – po auksinio finišo šmaikštavo A.Zanardi.

Nelaimingas incidentas Vokietijoje nesugriovė A.Zanardi draugystės su kitu puikiu bičiuliu Chipu Ganassi. Būtent jo vadovaujamos komandos automobilį tą lemtingą dieną vairavo italas.

"Nepaprastai džiaugiausi matydamas jo ryžtą Londono trasoje, tačiau laimėti auksą – tai jau šis tas fantastiška. Tikrai pasikalbėsiu su juo ir apsvarstysime visas galimybes. Galbūt paversime dar vieną svajonę realybe ir Alexas sugrįš į automobilių sportą", – teigė C.Ganassi.